Prieš 77 metus, lapkričio 7-ąją, uostamiestyje pasirodė pirmasis dienraščio "Klaipėda" pirmtako numeris, tiesa, tuomet net ne lietuviškas. Nepaisant to, ši data tapo atspirties tašku, nuo kurio skaičiuojama leidinio pradžia. Laikraštis, išgyvenęs santvarkų pokyčius ir savo paties transformacijas, per pastaruosius keliolika metų savo pradžios datą minėdavo kukliai, nes pagrindinė jo misija buvo ir išliko – skelbti žinias miesto žmonėms.

Įdomu ir įdomiau

Šiandien, žvelgiant į 15 metų senumo – 2007 m. lapkričio 7 dienos – dienraščio "Klaipėda" numerį, matyti, kiek pastangų redakcija dėjo, kad laikraštis būtų įdomus skaitytojams.

Tos dienos numerio, kai dienraščiui sukako 62-eji, pirmajame puslapyje anonsai skelbė: "A.Sysas teigia, kad vieni pensininkai bus laimingi, kiti – apiplėšti" ir "Latvijos visuomenei labiau rūpi valstybė, lietuviams – pinigai."

Vedamojo straipsnio "Į valdišką mašiną – be žmonų" autorius, žurnalistas Vigantas Danilavičius atskleidė, kad Klaipėdos valdininkai ne tik naudojosi tarnybiniu transportu, bet ir kiekvieną mėnesį gavo kompensacijas už savo pačių privačius automobilius.

Dienraščio pagrindinio rašinio pabaigoje paliktas "desertas" skaitytojams – paskutinis straipsnio skyrelis vadinasi "Vicemerai daužė hondas", o jo tekstas dar pikantiškesnis: "Valdiškos mašinos neišvengia ir avarijų. 2007-ųjų birželį, vykstant iš komandiruotės kelyje Vilnius–Klaipėda, "Honda Accord", vairuojamas mero pavaduotojo Beno Šimkaus, patyrė avariją. Nuostolius padengė draudimo kompanija. Pernai rugpjūtį tuometis vicemeras, dabar savivaldybės sekretorius Vidmantas Plečkaitis, Tiltų gatvėje stuktelėjo į mikroautobusą. Vicemeras tarnybiniu automobiliu "Honda Accord" vyko į pasitarimą dėl transporto srautų, prasidėjus Biržos tilto remontui".

To paties laikraščio numerio pirmame puslapyje buvo ir Virginijos Spurytės publikacija "Dėl streikų teisėtumo – konfliktas" – apie įsibėgėjantį pedagogų protesto maratoną bei abejones jo teisėtumu.

Greta – ir Jūratės Žuolytės straipsnis "Mis Lietuvai" – Pelenės dalia".

Publikacijos autorė retoriškai klausė, ar kas nors drįstų gražiausią savo šalies merginą išsiųsti į konkursą "Mis Pasaulis" be šventinės suknelės?

Esą lietuviai būtent taip ir pasielgė su tuomete šalies grožio karaliene Jurgita Jurkute.

Apie stulpą ir barstytuvus

Penkiolikos metų senumo problemas dienraščio gimtadieniniame numeryje atskleidė ir Giedrė Balčiūtė straipsnyje "Keliams trūksta barstytuvų".

Esą "kelininkai užmiestyje prognozuoja slidžią žiemą", todėl smėliu ir druska bus barstoma mažiau nei pusė apsnigtų ir apledėjusių Klaipėdos regiono kelių.

O po šituo tekstu pateikiamos orų prognozės išties liudijo, kad jau artimiausią lapkričio parą numatomas lietus ir lijundra.

Eglės Kasparavičiūtės rašinys apie tai, jog keturios įmonės kratosi atsakomybės pasirūpinti pavojingai griūvančiu elektros stulpu, pavadintas gana kurioziškai – "Šeimininko nerandantis stulpas grasina nelaime".

Atskiro lingvistinio dėmesio vertas ir skelbimas tos dienos numeryje, kviečiantis mokytis šnekamosios lietuvių kalbos.

Šiandien sunku suvokti, kam jis galėjo būti skirtas, nes kaip tik tais, trečiaisiais ES narystės metais, buvo pats emigracijos įkarštis ir tautiečiai bandė pramokti ne lietuviškai, o angliškai ar vokiškai.

Nepaisant to, Eugenija Čeponaitė maloniai kvietė į intensyvius lietuvių kalbos kursus, kur "jūs konversacijos būdu įgysite šnekamosios kalbos įgūdžių".

"Neturtingiausi" šalies piliečiai

Kaip dabar, taip ir lygiai prieš 15 metų "mažiausiai" uždirbantys ar bent jau manantys, kad už savo darbą gauna nepelnytai mažai, buvo tie asmenys, kuriems algos buvo mokamos iš valstybės biudžeto.

Tai atskleidžia dvi trumpos žinutės, lakoniškai pavadintos "Pažeidėja" ir "Teisėjai".

Pirmojoje rašoma: "Seimo Darbo frakcijos narė Loreta Graužinienė išsivežė Labanoro regioniniame parke prie ežero nelegaliai pastatytą mobilųjį namelį, tačiau dėl 5 tūkst. litų baudos ketina bylinėtis teisme. "5 tūkst. litų man yra dideli pinigai", – sakė L.Graužinienė".

Antroji žinutė bylojo apie dėl sumažintų atlyginimų besibylinėjančių teisėjų bylose – pirmąją jų pergalę prieš valstybę.

Problemos: vieni dramatiškiausių metų dienraščiui "Klaipėda" buvo 1993-ieji, kai dalis uostamiesčio deputatų panoro, kad laikraštis taptų miesto tarybos organu, tačiau taip neįvyko. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pranašiškų ženklų netrūko

Žvelgiant į keliolikos metų senumo laikraštyje skelbtas naujienas, matyti, kad šiandieniniai įvykiai pasaulyje buvo projektuojami jau tada.

Tik klausimas, ar tuomet, Europos valstybėms priėmus kitus sprendimus, būtų buvę galima kaip nors pakeisti ateitį.

Tądien, kai dienraštis "Klaipėda" minėjo 62-ąsias veiklos metines, jo puslapyje "Pasaulis" pasirodė kone pranašiška informacija, kuri šiandien turi dramatiškas pasekmes – "Europa neatsispiria "Gazprom" vilionėms".

Straipsnyje rašoma": "Vakarai vėl susigundė pigiomis rusiškomis dujomis. Prieštaringam "Nord Stream" projektui pritaria vis daugiau Europos šalių."

Kitoje to paties puslapio publikacijoje – apie du Sankt Peterburge nunuodytus specialiuosius agentus.

"Rusiją valdantys jėgos struktūrų klanai nepasidalija valdžia. Specialiųjų tarnybų kova jau pareikalavo pirmųjų aukų. Sankt Peterburge buvo rasti du lavonai. Paaiškėjo, jog abu vyrai dirbo specialiojoje tarnyboje. Tyrėjai nustatė, kad jie abu buvo nunuodyti. Mirties dieną šie asmenys buvo susitikę su buvusiu kolega, kuris turi ryšių", – rašoma straipsnyje, kurių šia tema visai netrukus tik daugės, nes nuodijimai taps V.Putino valdžios įtvirtinimo vizitine kortele.

Skiltyje "Naujienos trumpai" rašoma apie Rusijos "baimes".

Skaitant šią žinutę šiandien, matyti preliudija į šiemet pradėtą invaziją į Ukrainą ir turėtus planus Baltijos šalims: "NATO patruliavimą Baltijos šalių padangėje Rusija sieja su piktais kėslais. Tai žurnalistams Maskvoje vakar sakė neįvardytas karinis diplomatinis šaltinis. Pasak jo, NATO naikintuvų patruliavimas Baltijos oro erdvėje yra akivaizdus pavyzdys, kaip Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi potencialiems karo veiksmams."

"Neptūnas" ir sukaktis

Lygiai prieš penkiolika metų toks pat skausmingas, kaip ir šiemet, buvo krepšinio klubo "Neptūnas" finansavimo klausimas.

Tuomet legendinis žurnalistas Aldas Vabuolas savo straipsnyje apie krepšinio klubui "Neptūnas" skirtus pinigus iš miesto biudžeto rašė: "Liūto dalį pinigų – 360 tūkst. litų gaus "Neptūnas, o 140 tūkstančių pasidalins kiti miesto sporto klubai."

Vienintelę žinią apie dienraščio gimtadienį tądien galima rasti tik rubrikoje "Kokteilis", spausdintoje paskutiniame laikraščio puslapyje.

Ten, į šią skiltį rašęs Česka (Česlovas Kavarza) rėžė be skrupulų: "Šiandien "Klaipėdos" dienraščio įdomus gimtadienis. 62 metai. Nors gimtadienis ir ne jubiliejinis, tačiau dovanos šventę padarys linksmesnę, nuostabesnę."

Dienraštis šioje netikrų naujienų ir propagandos eroje liko vienas patikimiausių žinių ir informacijos šaltinių skaitytojams.

Skaitome "Klaipėdą"

2008 metais dienraščio gimtadienis taip pat paminėtas kukliai.

Pirmajame puslapyje užsimenama, kad laikraštis savo gimimo dienos proga tęsia tradiciją išrinkti ir paskelbti tolerantiškiausią metų žmogų.

Tais metais "Tolerancijos sparnai" atiteko Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonui Gediminui Numgaudžiui.

Laikraštyje taip pat dėkojama skaitytojams, partneriams ir ištikimiems draugams už dėmesį, draugystę ir bendradarbiavimą.

"Kas rytą kartu su dienraščiu "Klaipėda" dieną pradeda per 106 400 skaitytojų. Kiekvienais metais jų gretos vis didėja. Ši žinia pati geriausia dovana dienraščio redakcijai. "Klaipėda" yra seniausias, didžiausią pasitikėjimą ir skaitytojų auditoriją turintis dienraštis uostamiestyje", – rašyta 2008-ųjų lapkričio 7 dienos numeryje.

"Gyvename Klaipėdoje. Skaitome "Klaipėdą" – toks buvo tų metų šūkis.

Tą pačią dieną dar kitais metais tarp gausaus srauto miesto aktualijų trumpai paminėta, kad dienraščiui sukako 64-eri ir kad išvakarėse pirmasis suskubo ta proga leidinio darbuotojus pasveikinti tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuris tuokart dienraščiui linkėjo "nepamiršti savo misijos – ginti kiekvieno mūsų teisę žinoti".

Dienraščio gimtadienio proga žurnalistė Daiva Janauskaitė kalbino ilgametį "Klaipėdos" darbuotoją Saulių Jokužį, kurio prisiminimai apie darbą redakcijoje buvo šmaikštūs ir įdomūs.

2010 metais lapkričio 7-oji buvo sekmadienis, ir laikraščio numeris nepasirodė, tačiau kitos dienos numeryje buvo parašyta apie dienraščio gimtadienio proga išrinktą Metų tolerancijos žmogų – verslininką Aldą Kliuką.

2011 m. "Klaipėdos" žurnalistai 66-ojo dienraščio gimtadienio proga Metų tolerancijos žmogumi išrinko archeologą ir muziejininką, profesorių Joną Genį.

Dar viena aktualiai šiandien skambančių temų dienraštyje tądien buvo Vidmanto Matučio publikacija, kurioje rašyta, jog iki 2014 m. Klaipėdoje, prie Kiaulės Nugaros, turi pradėti veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas.

O štai pasaulio trumpųjų žinučių puslapyje "NATO – ne priešas" rašyta, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka NATO vadina Baltarusijos konkurentu, bet ne priešu.

Liko įamžinta puslapiuose

Lygiai prieš 10 metų dar vienos "Klaipėdos" sukakties proga Tolerancijos žmogumi dienraščio žurnalistai išrinko režisierę Dalią Kanclerytę.

Tų pačių metų pirmajame puslapyje paskelbtame anonse sušmėžavo dar vienas šių dienų antiherojus: "Elito rokiruotė Rusijoje – gynybos šefu paskirtas Sergejus Šoigu."

Dar po metų redakcijos darbuotojų sprendimu Tolerancijos žmogumi tapo S.Jokužys, paskui – paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Per tą laiką į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas po ketverių metų pertraukos grįžo Algirdas Kamarauskas, prieš tai skandalingai jas palikęs.

Paskelbta, kad į įprastą vietą Dangėje bus plukdomas suremontuotas burlaivis "Meridianas".

O Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui išvykus į JAV, jo tuometė žmona Agnė Zuokienė įstojo į Socialdemokratų partiją.

Visa tai liko įamžinta gimtadieniniame dienraščio "Klaipėda" numeryje 2012 m.

Septynetas – sėkmės skaičius

2015-aisiais buvo dienraščio 70 metų jubiliejus, apie tai ir pirmasis tos dienos numerio puslapis, kuriame rašoma, jog ne kiekvienas leidinys Lietuvoje gali pasidžiaugti, kad buvo leidžiamas be pertrūkių.

O 74-ųjų "Klaipėdos" sukaktuvių proga prisiminta, jog "dienraštis šioje netikrų naujienų ir propagandos eroje liko vienas patikimiausių žinių ir informacijos šaltinių skaitytojams".

Prieš dvejus metus, kai dienraščiui sukako 75-eri, laikraščio gimtadienio proga parengta publikacija, kurioje prisimintas beprecedentis atvejis, kai atkūrus nepriklausomybę, nemažai uostamiesčio deputatų norėjo, kad "Klaipėda" taptų miesto tarybos organu, kaip būdavo sovietmečiu.

Ir trečiaisiais nepriklausomybės metais, siekiant ištrūkti iš miesto politikų įtakos sferos, tuometis dienraščio vyriausiasis redaktorius Antanas Stanevičius ryžosi "Klaipėdos" privatizavimui.

Pernai lapkričio 7-oji buvo sekmadienis, tądien laikraščio numerio nebuvo, tad ir leidinio gimtadienis praslinko tyliai.

Na, o šių metų dienraščio gimtadienio proga susipynė daugybė septynetų – šiemet 770 metų sukaktį mininčioje Klaipėdoje, 77-erius metus (tai yra dešimtkart trumpiau) veikiantis miesto dienraštis "Klaipėda" šiandien, lapkričio 7-ąją, vėl mini leidinio gimtadienį ir tęsia savo misiją informuoti miestą ir miestiečius.