Siūlė gydytis namuose
Suaugusį sūnų, turintį ilgą narkotikų vartojimo stažą, prižiūrinti moteris pagalbos paprašė po kreipimosi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.
„Ten jis gavo tik metadono. Bet tai nėra gydymas, tai tik būdas išvengti narkotinės abstinencijos. Iš priklausomybės ligų centro jį išsiuntė, į stacionarą taip ir nepaguldė. Sūnui pasiūlė toliau vartoti metadoną ir bandyti gydytis nuo priklausomybės pačiam namuose. Pasiūlė tai daryti žmogui, kuris neturi valios tai padaryti, vartojant tabletes, kurias ateityje išrašys šeimos gydytojas“, – nuoskaudą liejo kvaišalų žudomo žmogaus mama.
Moteris pasakojo, kad sūnus buvo paguldytas į Klaipėdos universiteto ligoninę dėl patirtos traumos.
„Jam sutriko kalba, galvojome, kad ištiko insultas. Paaiškinta, kad į smegenis išsiliejo kraujas. Operuotas jis nebuvo, buvo prijungtas prie lašinių. Po gydymo ligoninėje sūnus nusprendė kreiptis dėl priklausomybės gydymo“, – pasakojo moteris.
Naktį daužė mašiną
Vyras iš ligoninės buvo atgabentas greitosios medicinos pagalbos automobiliu į priklausomybių centrą. Tačiau centre stacionariam gydymui jis nebuvo paguldytas.
„Jam centre iškvietė socialinį taksi ir išgabeno namo. Vakare jau atsirado draugelis, kuris ištempė jį į nuotykius. Naktį sulaikė policija. Jie sudaužė mašiną, o tuo metu jis galėjo gulėti ligoninėje. Uždaras pragaro ratas. Kada jis spėjo tiek prisidirbti?“ – kalbėjo moteris.
Mama pripažino, kad subrendusio sūnaus dviem valandoms negali palikti be priežiūros.
„Manau jam liko keli mėnesiai. Ir niekas nesuteiks pagalbos. Taip sutvarkyta valstybinė gydymo sistema. Valios jis neturi, o kitų būdų nėra. Jis gyvena kitame pasaulyje, pats neis niekur gydytis“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.
Neįžvelgė noro gydytis
Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vadovė Vaida Karulaitienė paaiškino, kodėl nusiskundimus reiškusios klaipėdietės sūnus nebuvo paguldytas stacionariam gydymui.
„Gydytojas įvertino situaciją. Gydymas šiam pacientui toliau tęsiamas. Nėra taip, kad jis liko be pagalbos. Jam buvo pasiūlytas gydymas buprenorfinu. Vaistas yra kompensuojamas. Buvo paaiškinta, kad jis turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. Jis ir toliau gali lankytis mūsų gydymo įstaigoje ir jam bus teikiama pagalba“, – tikino įstaigos vadovė,
Buprenorfinas yra opioidas, vartojamas opioidų vartojimo sutrikimams, ūminiam skausmui ir lėtiniam skausmui gydyti.
Tačiau vartojantiesiems šį vaistą atsiranda narkotinių medžiagų netoleravimas.
„Jo labai silpna motyvacija stacionariam gydymui. Vyras pasakė, kad nori gydytis. Bet pokalbio su gydytoju metu pacientas žaidė telefonu, į klausimus atsakinėjo vangiai arba formaliai. Jei jo paklausi, jis atsako, kad nori gydytis. Bet noras gydytis ne taip atrodo“, – tikino V. Karulaitienė.
Įstaigos vadovė išaiškino, kad neurologinių ligų Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo medikai negydo.
„Bet pagalbą dėl priklausomybės mes jam teiksime, tik ambulatoriškai. Mes jo neišvarėme. Sutarta buvo su Klaipėdos universiteto ligonine, suderintas jo atvežimas. Vienintelis jo pasakymas – kad jis nori gydytis, bet realios motyvacijos gydytojas nepamatė. Vadinasi jam toliau teks vaikščioti pas mus ir gauti metadoną“, – paaiškino įstaigos vadovė.
Pagalba: Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vadovė V. Karulaitienė akcentavo, kad nuo priklausomybių stebuklingos tabletės nėra, reikia ir paties žmogaus pastangų. / Asmeninio archyvo nuotr.
Stebuklingos tabletės nėra
Priklausomo nuo narkotikų sūnaus mama leido suprasti, kad, jos manymu, stacionarus gydymas išgelbėtų jos sūnų. Esą uždarius narkomaną ligoninėje, jį pavyktų apsaugoti nuo įtaką darančios aplinkos, gal net pavyktų išgydyti.
„Ne, taip nebūna. Mes nesame ta įstaiga, kuri užrakina duris ir muštruoja ligonius. Ligoniai patys aktyviai lanko anoniminių alkoholikų ar anoniminių narkomanų bendruomenes. Vakarais pacientai yra išleidžiami dviem valandoms. Mes neturime stebuklingos tabletės, kuri išgydytų nuo priklausomybės. Ją įveikia tik paties žmogaus motyvacija“, – patikino V. Karulaitienė.
Šios įstaigos pacientai, nusprendę atsikratyti priklausomybių, dirba su specialistais labai intensyviai, gauna užduotis, kurias privalo atlikti.
„Tie, kurie turi nors šiokią tokią motyvaciją, jie gali pasiekti remisiją. Yra sėkmės istorijų. Žmonės ateina į susitikimus, kur jie liudija savo sėkmės istorijas“, – priminė V. Karulaitienė.
Sprendimas – galvoje
Įstaigoje stacionariam gydymui galima paguldyti 14 pacientų priklausomybės nuo alkoholio gydymui. Gydymas trunka 14 dienų.
Narkotinės abstinencijos sindromo gydymui pacientas guldomas 21 dienai.
Vėliau tokiems pacientams siūloma tęsti gydymą dar 14 dienų psichosocialinėje reabilitacijoje.
Dar 28 dienoms pacientas gali būti nukreiptas „Minesotos“ programai.
„Tie, kurie turi motyvaciją, tęsia gydymą reabilitacijoje. Tokiu būdu pasiekiama remisija kažkokiam laikotarpiui. Bet tai gali užsitęsti ir dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Atkryčių yra, bet negaliu pasakyti, kad tai labai dažnai nutinka. Dalis pacientų grįžta. Bet kiti geba kontroliuoti atkryčius. Viskas priklauso nuo išsilavinimo, nuo paties žmogaus požiūrio“, – paaiškino V. Karulaitienė.
Įstaigos vadovė pripažino, kad sėkmingam gydymui nereikėtų ieškoti tik medicinos įstaigos durų. Postūmis gyventi kitaip turi įvykti narkomano galvoje.
„Dažnai žmonės nori, kad jų priklausomi artimieji pasveiktų. Labai gerai suprantu artimuosius. Bet priklausomi žmonės turi veiksmais rodyti savo norą keistis, ne tik žodžiais“, – kalbėjo V. Karulaitienė.
Mieste – tūkstančiai narkomanų
Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale teikiama ambulatoriška pagalba keturiems tūkstančiams klaipėdiečių.
„Apie 900 žmonių per metus gauna stacionarų gydymą. Tai nėra dideli skaičiai. Klaipėdoje gali būti tūkstančiai nuo narkotikų priklausančių žmonių. Daug žmonių bijo kreiptis gydymo. Jie mano, kad liks įrašai sveikatos istorijoje. Bet mes turime programą anoniminiam gydymui. Žmonės gali kreiptis neatskleisdami asmens tapatybės, bet už tai reikia susimokėti. Gydymas ir konsultacijos kainuoja“, – paaiškino V. Karulaitienė.
Sveikatos apsaugos sistema negydo anonimų, todėl toks gydymas yra mokamas.
„Gydytis yra pigiau nei gerti arba vartoti narkotikus“, – akcentavo V. Karulaitienė.
Jos manymu, šviesus ir blaivus gyvenimas yra daug vertingesnė perspektyva, nei įrašas sveikatos istorijoje.
„Žmonės bijo ir nesikreipia pagalbos. O problema tik gilėja. Šeimai ir visuomenei su laiku tai tampa tik dar didesne problema. Priklausomybė yra liga. Ją reikia gydytis. Kitų ligų mes juk nesigėdijame“, – teigė įstaigos vadovė.
Vaikų narkomanija klesti
Šiame centre gydymas siūlomas ir nepilnamečiams.
„Veikia vaikų dienos stacionaras iki trijų mėnesių su nenutrūkstamu mokymosi procesu. Neoficialiomis žiniomis, Klaipėdoje yra labai daug vaikų, įklimpusių į narkotikus. Bet oficialiai į mus kreipiasi labai nedaug tėvų su tokiais vaikais. Priežastis – ta pati. Tėvai bijo įrašo į vaiko sveikatos istorija. Bet jie nesuvokia, kad taip problema tik gilėja“, – patikino V. Karulaitienė.
Uostamiesčio mokyklose prieš kurį laiką buvo tikrinta situacija dėl narkotikų vartojimo. Tyrimai narkotinių medžiagų rado beveik visose tikrintose ugdymo įstaigose.
Gydytis yra pigiau nei gerti arba vartoti narkotikus.
„Tai rodo vartojimo mastą. Sunku pasakyti, kiek vaikų uostamiestyje gali būti žalingai ar rizikingai vartojančių. Tiek mūsų, tiek kitos įstaigos deda daug pastangų dėl tokių vaikų gerovės. Gydymas nėra gėda. Bandoma paaiškinti tai tėvams. Jei to negalima išspręsti namuose patiems, vadinasi, jau reikalingas gydymas“, – pabrėžė įstaigos vadovė.
V. Karulaitienė priminė savo pokalbį su vienos profesinio ugdymo įstaigos jaunimu.
„Didžiulis procentas jaunimo atsakė, kad jie žino, kur gauti narkotikų. Aš nežinau, o jie žino, kam ir kur parašyti, kad gautų. Suprantu, kad nelegalios medžiagos yra lengvai pasiekiamos“, – šiurpo moteris.
Ji prisiminė, kad prieš keletą metų buvo skaičiuota, kiek vaikų per metus pateko į ligoninę dėl narkotinių medžiagų.
„Tuomet minėta, kad per 200. Tačiau tik keli tęsė specializuotą gydymą. Visų kitų vaikų tėvai pareiškė, kad su problema susitvarkys namuose. Jie labai klysta taip galvodami“, – paaiškino specialistė.
V. Karulaitienė svarstė, kad norą svaigintis visuomenėje nulėmė didelis gyvenimo tempas ir gyvenimo krūviai.
„Žmonės ieško nusiraminimo. Stresą išgyvena daugybė jauno amžiaus žmonių. Jie patiria per didelius krūvius, o artimųjų dėmesio gauna per mažai. Stresą išgyvena ir suaugusieji. Begalės pareigų, vis nesibaigiančios užduotys, didelis tempas veda prie noro ieškoti, kas padėtų atsipalaiduoti. Vienišumas taip pat veda į priklausomybę. Žmogus turi rasti kažkokį malonumą sau“, – nuomonę išsakė V. Karulaitienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)