Dienos komentaras
Nauja AMB misija
Algirdo Mykolo Brazausko (liaudiškai - AMB) prioritetų sąraše atsirado trečias punktas: nepalikti Lietuvos be kietos kairiųjų rankos.
Iki šiol tų prioritetų buvo du ir abu - istoriniai: pasirašyti stojimo į Europos Sąjungą ir į NATO sutartis. Savaitgalį paaiškėjo, kad Premjeras ketina padirbėti ne tik Tėvynei, bet ir gimtajai partijai. Ir šįkart ne dėl garbės, bet iš reikalo, nes pasirinkimo nėra.
Net ir Vyteniui Andriukaičiui aišku, kad be Algirdo Mykolo „socdemų“ šansai išlaikyti valdžią yra labai artimi konservatorių su Vytautu Landsbergiu šansams laimėti valdžią.
Vardan tos ne Lietuvos, o valdžios savaitgalį Premjeras, jau nebesispyriojantis, buvo įrašytas pirmuoju ir vieninteliu socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų biuletenyje. Visi kiti kandidatai atsitraukė supratę, jog yra tik pajėgūs per kelerius metus paversti socialdemokratų partiją neparlamentine.
Tačiau šįsyk AMB pasibuvimas prie partijos vairo nebus rožėmis nuklotas. Norėdamas įgyvendinti naująjį savo prioritetą, A.Brazauskas turi atlikti net dvi užduotis.
Pirmiausia reikia sujungti naująją partiją su Artūro Paulausko socialliberalais taip, kad vidinėje konkurencinėje kovoje “tikrieji” - „andriukaitiniai“ socialdemokratai nukreiptų savo įniršį į naujokus „soclibus“ ir paliktų „eldėdėpistus“ ramiai valdyti šalį.
Antra užduotis - naujas lyderis. Reikia padaryti viską, kad tą vidinę partinę kovą (kurią „eldėdėpiečiai“ senu papročiu vadina partine diskusija) laimėtų A.Paulauskas, kuriam po poros metų AMB galėtų palikti partijos vairą.
Savaitgalį A.Paulauskas ir debiutavo įpėdinio vaidmenyje, nepateisindamas radikaliau nusiteikusių savo partijos draugų lūkesčių. Jų noru jis turėjo pasiųsti „socdemus“ po velnių.
Tačiau nuolat abejojantis, lėtai apsisprendžiantis Seimo Pirmininkas pasielgė priešingai. Jis pakvietė „socdemus“ vienytis, bet lėtai, pasitariant, nedrumsčiant elektorato vandens. Taip, kaip patinka šeimininkui A.Brazauskui.
A.Paulauską galima suprasti. Jis jau muštas - po kelių pralaimėtų rinkimų jam norisi bent vienos garantuotos pergalės. Nors ir po kokių penketo metelių.
Skirtingai nei socialliberalai, kurie partijų susijungimą „strateguoja“ Seimo rinkimų kontekste, LDDP kilmės „socdemai“ neturi iliuzijų. Šis susijungimas, kaip ir LDDP tirpinimas po „socdemų“ stogu, vyks parlamentinės opozicijos sąlygomis.
Kad ir kaip drąsintųsi Gediminas Kirkilas, valdžia - bloga starto aikštelė rinkimams, vyksiantiems 2004-ųjų žiemą. Juolab kad rinkimų metai - išskirtiniai, pirmieji narystės Europos Sąjungoje metai. Jie tikriausiai bus panašūs į kraustymąsi iš vieno buto į kitą. Po jo suirzusi rinkėjų šeimyna vargu ar pageidaus matyti krovikus (valdžią) prie įkurtuvių stalo.
Naujausi komentarai