Nekilnojamojo turto pandemija

Sklypai, tvoros, viešbutis, vėl tvoros, namai, kotedžai - valdžiai tikras išbandymas. Politikai, valdininkai negali neapsitverti didesnės teritorijos, nei jiems priklauso. Jiems reikia viešbučių. Jie dūsta, jei nepasisavina gatvės į jūrą.

Politikai, valdininkai neišgyventų be namų, kotedžų aptvertose, saugomose teritorijose. Kiekvienam pagal rangą. Apskrities viršininkei, miesto tarybos nariams - prie jūros, o Prezidento patarėjams - Turniškėse.

Dėl nekilnojamojo turto negaila net brangių pareigų. Algos kyla tik vėžlio žingsniu, palyginti su nekilnojamojo turto kainomis.

Valdžiai gėda būtų gyventi pigiuose butuose ir namuose, todėl ir skatina nekilnojamojo turto brangimą.

Vilniaus ponai keturgubai padidina turto mokesčius. Vietiniai vadai verslininkus, sumaniusius pastatyti daugiabutį namą mieste, apkrauna išlaidomis aplinkai.

Klaipėdoje natūralu, kad savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazys Vaišvila ir meras Rimantas Taraškevičius viešai suskaičiuoja, kiek „navaro“ atneš sklypo savininkui, nuomininkui statybos. Po to iš verslininko reikalaujama, kad „atsegtų“ miestui procentą kitą. Jei ne - nepatvirtins detaliojo plano.

Už miestui padarytą gera sumoka ne verslininkas iš savo kišenės. Jis - ne labdaros organizacija. Už tai atsiskaito buto pirkėjas arba biuro nuomininkas.

Po to nereikia stebėtis, kodėl šuoliuoja turto kainos.

Aišku, negalima leisti, kad verslininkas pastatytų namą, o šaligatvius ir mašinų stovėjimo aikšteles įrengtų savivaldybė. Tai jau būtų gryna korupcija.

Todėl geriau reketas.

Tačiau reketas Klaipėdoje kažkoks iškrypęs. Iš pradžių kategoriškai ir be kompromisų pareikalaujama atlikti darbų už tam tikrą sumą. Paskui palengva pamirštama, ko norėta gauti. Kai garsiai primenama, kad verslininkai neatsiskaitė, administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė tuoj pažada: „Ak, taip! Mes juos už tai padarysim“. Tačiau nieko nepadaro.

Kodėl? Gal kas nors įsigijo pažiūras - įstojo į partiją? Todėl už miesto infrastruktūrą pažadėjo atsiskaityti per partijos sąskaitą? O gal kas nors tapo kieno nors „švogeriu“?

Todėl nereikia manyti, kad verslininkams nekainuoja - nevykdomos infrastruktūros plėtros sutartys. Jie sumoka. Tik, deja, ne pagal sutartį, tai yra ne į tą sąskaitą.

Nekilnojamajam turtui dėl to nei šalta, nei šilta. Jei buvo padidintos statybos sąnaudos, turtas pabrango.