Nekilnojamojo turto rinkoje – pavasariška gyvybė | KaunoDiena.lt

NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOJE – PAVASARIŠKA GYVYBĖ

Nors nekilnojamojo turto kainos ir auga, pardavėjai klientų aktyvumu nesiskundžia. Žmonės domisi nedideliais namais ar kotedžais, kurie pastaruoju metu itin sparčiai kyla netoli uostamiesčio. Atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos rajone vis dar vyksta daug naujų statybų, tačiau pradedamas jausti ir vystytojų susidomėjimas projektais mieste.

Žvalgosi visus metus

Uostamiestyje šiuo metu džiaugiamasi gana aktyvia Klaipėdos ir jos rajono nekilnojamojo turto rinka.

Itin puikiai startavusių šių metų ritmas, pasak specialistų, varijuoja, tačiau nerimą keliančių lėtėjimo ženklų nepastebima.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad itin aktyvus buvo šių metų sausis.

"Jei palygintume su praėjusių metų, šiemet sausis panašus į aktyviausius 2016 m. mėnesius", – įvertino pašnekovas.

Po itin neblogo sausio vasaris buvo kiek ramesnis, o kovas vėl buvo gana geras.

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebėjo, jog nors ir manoma, kad žmonės būstus pirkti suskumba pavasarį, tačiau dauguma besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu jo žvalgosi visus metus.

"Rinka kriziniu, pokriziniu laikotarpiu tikrai buvo apmirusi, tačiau dabar ji yra gana aktyvi – vyksta sandoriai, žmonės planuoja, perka", – apibendrino L.Juozaitis.

Kainos kilo ir kils

Specialistai neslepia, kad nekilnojamojo turto kainos išaugo. Ši tendencija įžvelgiama tiek duomenis lyginant su praėjusių metų, tiek juos vertinant nuo šių metų pradžios.

"Tendencija susijusi su didėjimu. Per tris mėnesius kainos pakilo galbūt ne visu procentu. Manau, kad per šiuos metus, kaip ir per praėjusius, kainos 5–6 proc. tikrai išaugs. Tai lemia brangstančios statybinės medžiagos, darbo jėga", – paaiškino E.Jankus.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad 5–6 proc. kainų augimas per metus yra normalus.

"Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas L.Juozaitis vardijo, kad šiuo metu patys populiariausi – dviejų kambarių butai.

Tokio kiek paremontuoto būsto senos statybos name kainos vidutiniškai siekia 800 eurų už kvadratinį metrą.

Kotedžų kvadratinio metro kaina svyruoja apie 700–800 eurų, o, perkant su atlikta apdaila, už kvadratinį metrą tenka atseikėti maždaug  tūkstantį eurų.

Pastarasis variantas populiaresnis tarp jaunų pirkėjų.

"Jeigu perka jaunesni žmonės, jie turi pirminį įnašą bankui. Kai būstas yra su iš  dalies atlikta apdaila, paskui jie nebeturi pinigų kitiems būtiniems dalykams. Todėl nėra kito pasirinkimo, tik pirkti su beveik visa apdaila ir įsigyti baldus. Jeigu kotedžas yra maždaug 80 ar 100 kv. metrų, jam reikės dar poros šimtų eurų vienam kvadratiniam metrui įrengti. Todėl žmogus geriau moka už visą apdailą, eina ir gyvena. Visi norėtų namus įsirengti patys, tačiau ne visiems užtenka pinigų, tad didžioji dalis gyventojų ieško visiškai suremontuotų būstų", – aiškino L.Juozaitis.

Kainų požiūriu, palyginti su kitais miestais, Klaipėdą lenkia Vilnius bei Kaunas. Teigiama, kad sostinėje fiksuojamas 9 proc. metinis kainų augimas.

Vilioja kotedžai ir namai

Bendrovės "Gijoneda" vadovo teigimu, pirkėjus domina įvairus nekilnojamasis turtas – tiek butai, tiek kotedžai ar namai.

Vis dėlto nemažai pirkėjų renkasi šiuo metu itin populiarius nedidelius, maždaug 80–100 kv. metrų ploto namelius, kuriems priklauso ir keli arai žemės. Tokie būstai šiuo metu aktyviai dygsta užmiestyje.

"Antra Palangos plento pusė pilna tokių nedidelių namukų, stovinčių 4–5 arų žemės sklypeliuose. Jie yra gana paklausūs", – dėstė E.Jankus.

Teigiama, kad tokius būstus dažnai įsigyja jaunos šeimos, kurios žvalgosi pirmojo būsto.

Žmones tokie nekilnojamojo turto pasiūlymai vilioja todėl, kad už buto kainą jie gali įsigyti namą, turės bent nedidelį kiemą, neteks vargti dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo sausakimšų daugiabučių namų kiemuose.

Tiesa, retas kuris pamąsto apie gyvenimo už miesto ribos trūkumus.

Pasirinkimą lemia ir kaina

Anot "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo L.Juozaičio, šiuo metu pirkėjus masina ir visas nekilnojamasis turtas, kuris yra pigesnis nei vidutinė rinkos vertė.

Pašnekovo teigimu, populiariausi yra namai, kurių kaina siekia apie 100–150 tūkst. eurų, bei butai, už kuriuos prašoma maždaug 30–60 tūkst. eurų.

Senos statybos butai savo kaina kartais vis dar yra konkurentai naujos statybos būstams.

"Kainos atotrūkis tarp seno ir naujo dar yra gana ryškus. Aišku, visi žmonės nori naujų būstų, bet jie tikrai yra brangesni. Galbūt ne dvigubai, tačiau, be abejo, kainuoja daugiau. Jeigu žmonės negali įpirkti tokio, dairosi į pigesnį turtą", – aiškino L.Juozaitis.

Anot jo, nauji būstai žmones vilioja ir todėl, kad tradiciškai juose gyvena didesnes pajamas turintys žmonės, kyla mažiau problemų dėl kaimynų.

"Daug turto bankai buvo perėmę iš nemokių klientų, jo nemažai atiduota rinkai. Galbūt žmones ne taip domina žemės sklypai, nes jų aplink Klaipėdą labai daug paruošta", – aiškino L.Juozaitis ir patikino, kad pirkėjai jau labai seniai nebesirenka ir itin didelių namų.

Regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nebėra daug nekilnojamąjį turtą perkančiųjų ir perparduodančiųjų. Dažniau žmones būstus įsigyja sau.

Sukruto vystytojai

Akcentuojama, kad pastaruoju metu uostamiestyje ima rastis ir naujų vystytojų pasiūlymų.

Anot E.Jankaus, pirkėjų dėmesio netrūksta neseniai pradėtam kurti naujam "Saulės butų" kvartalui Liepų gatvės pabaigoje. Teigiama, kad pirmajame name jau išparduoti visi butai. Pastaraisiais prekiaujama ir antrajame objekte, nors jis dar net nepradėtas statyti.

Būstai čia žmones vilioja gera kaina ir tuo, kad dygsta patogioje vietoje – netoli miesto centras, geras susisiekimas.

"Gana patrauklus turėtų būti ir individualių namų kvartalas "Bachmano žemė". Kiek žinau, turėtų būti pradėtas statyti ir naujas daugiabučių kvartalas, kuris būtų Žolynų kvartalo tęsinys", – kalbėjo direktorius.

Dideli projektai – rizikingi

Kad į uostamiestį drąsiau žvalgosi investuotojai, patvirtino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Anot jo, pokriziniu laiku Klaipėda buvo laikoma tuo regionu ir miestu, kuriame, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, buvo gausiausias neparduotų butų skaičius tūkstančiui gyventojų.

Todėl vystytojai buvo atsargūs planuodami naujus projektus ir juos plėtodami, laukė, kol bus išparduotas esamas būstų fondas.

"Ta padėtis pamažu keičiasi. Matome, kad yra svarstančiųjų, šiek tiek ir viešai kalbančiųjų apie naujus projektus. Kai kurie jau yra baigti šiemet. Pavyzdžiui, "In real" projektas Danės upės pakrantėje. Jis galbūt nedidelis, tačiau rodo atsigavimo požymių", – aiškino M.Statulevičius.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog į didesnius projektus vystytojai dar žvelgia kiek atsargiai, pastaruosius planuoja etapais, mat jie vis dar išlieka rizikingi.

Investuotojų atsargumą, pasak direktoriaus, diktuoja ir demografinė Klaipėdos padėtis.

Pasak asociacijos direktoriaus, Klaipėdoje jaučiamas gyventojų skaičiaus stabilumas, o, pavyzdžiui, Vilniuje kasmet gyventojų padaugėja. Todėl projektus sostinėje vystyti jiems drąsiau.

Grįžta į centrus

Tai, kad žmonės gyventi kraustosi į rajonus, pašnekovo teigimu, yra bendra tendencija, tačiau jau pradedamas jausti ir noras grįžti į centrines miestų zonas.

"Žmonės kažkiek atsikanda važinėjimo į užmiestį, vaikų vežiojimo pirmyn ir atgal, imasi skaičiuoti  išlaidas", – aiškino asociacijos direktorius.

Tiesa, prognozuojama, kad gyventojai iš rajono į miestą negrįš akimirksniu, tokia tendencija – ateities perspektyva.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigiamai vertina ir miesto pastangas susigrąžinti žmones bei prisivilioti investuotojų.

"Tiek naujame bendrajame plane, kuris dabar yra rengiamas, tiek specialiuose dokumentuose yra pažymima, kad investuotojai, vystytojai, kurie imsis projektų centrinėse miesto dalyse, sulauks paramos ir pagalbos iš miesto savivaldybės – galbūt greitesnių derinimo terminų, prisidėjimo prie infrastruktūros plėtojimo", – aiškino M.Statulevičius.

Manoma, kad tokie miesto planai leistų atpiginti ir pagreitinti projektus. Į tai atkreipti dėmesį turėtų ir būsto ieškantieji.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

skaitytojas

Eilinis užsakytas straipsnis. Jei tikrai reikėtų objektyvių duomenų - paklaustų registrų centro. Žinant, kiek dienraštyje "specialisto komentaras" kainuoja komentuojančiam specialistui...... niekinė informacija.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS