Klaipėdoje vykusi paroda „Grožis ir sveikata 2012“ atskleidė kitą verslo pusę. Pasirodo, netikėti sprendimai ir užsispyrimas padeda susikurti sau darbo vietą. O pragyventi galima ne tik siuvant vilnonę patalynę, bet ir auginant žoleles.

Sveikatos sąskaita netaupo

Pasirodo, net sunkmečiu, kai žmonės linkę taupyti, vilnonę patalynę ir drabužius, kurie tikrai nėra pigūs, perka per daug neskaičiuodami. Jais prekiaujanti bendrovė „Flokati“ gyvuoja jau 12 metų.

Įmonė viską siuva Lietuvoje. Žaliava, tai yra vilnos audiniai, atvežami iš Italijos.

„Turime penkias parduotuves. Užsiimame ir internetine prekyba. Tiek drabužiai, tiek patalynė kainuoja nemažai, bet kokybė nustelbia abejones. Šiluma ir komfortas suvilioja žmones“, – tikino į parodą „Grožis ir sveikata 2012“ atvykusi bendrovės mažmeninės prekybos vadovė Žydrūnė Vilčinskienė.

Vilnonius rūbus ir patalynę pirkėjai renkasi ir dėl sveikatos. Teigiama, kad vilna masažuoja, stimuliuoja kraujotaką.

„Gal buvo kiek kritę pardavimai krizės metu, bet sveikata – svarbesnė, žmonės taupė, tačiau ne sveikatos sąskaita“, – pasakojo Ž.Vilčinskienė.

Grožio knygos

Parodoje „Grožis ir sveikata 2012“ dalyvavo ir Dalia Samsonienė. Moteris jau 15 metų prekiauja knygomis, skirtomis, grožio specialistams.

Verslininkė pripažįsta, kad kai žmonės nesunkiai daugybę informacijos gali rasti internete, spausdintinę literatūrą parduoti nėra taip lengva. Gelbsti tai, kad ta literatūra labai specializuota.

„Man regis, tokios literatūros internete nėra. Tik žmonėms atrodo, kad ten galima viską rasti. Mūsų klientai – savo srities specialistai, jie domisi plaukų ir kūno priežiūros naujausių technologijų tendencijomis“, – pasakojo D.Samsonienė.

Moteris pripažįsta, kad knygomis prekiauti ir iš to pragyventi labai sudėtinga.

Išgyventi padeda žolelės

Plungiškė žolininkė Janina Danielienė į parodą atvežė vaistinių arbatų. Moteris, į vaistažolių verslą įtraukusi 12 šeimų, sako, kad vaistingųjų augalų auginimas visų pirma yra gyvenimo būdas, o tik po to – verslas.

„Mano mama, senelė, taip pat ir prosenelė, buvo žolininkės. Mūsų namuose visuomet kvepėjo vaistažolėmis, jomis mama mus nuolatos ir gydė. Pati to ėmiausi, kai prispaudė baisios ligos“, – pasakojo J.Danielienė.

Tos veiklos moteris aktyviau ėmėsi, kai tapo Babrungo bendruomenės vadovė ir kai su Klaipėdos universiteto mokslininkais suskaičiavo, kad jų gyvenamojoje teritorijoje yra 280 vaistingųjų augalų. Tada jau žinojo, kuo užsiimti.

Parengė projektą „Retų ir vaistingųjų augalų apsauga ir auginimas“. Vedė kursus kaimo žmonėms ir siekė padėti tiems, kurie neturi darbo. Kad jie susikurtų sau nors minimalų uždarbį. Dalį vaistažolių renka miške, kitas augina patys, daro arbatų mišinius ir parduoda.

„Mūsų bendruomenėje tuo užsiima 12 šeimų. Skaitau paskaitas visoje Lietuvoje. Žinote, žolininkų sąjūdis – didelis. Vaistinių arbatų kainos irgi nemažos. Jie, suprantama, teisūs, juk labai daug sąnaudų. Vaistažolių verslas – rankų darbas“, – tikino J.Danielienė.

Žolininkai esą labai sąžiningi, kaip ir bitininkai, juk tai daroma iš visos širdies dėl žmogaus sveikatos.

„Aš pati jau kurį laiką prekiauju ūkininkų turgelyje ir aiškiai matau, kad per trejus metus žmonės stipriai atsigręžė į liaudies mediciną, ypač po onkologinių ligų“, – teigė neįprastu verslu besiverčianti moteris.