Numirę, bet turtingi

Atrodo, kad toje Lietuvoje vienas vargas, kai viską matai darganotomis lapkričio depresijos akimis.

Ir karas prieš korupciją šalyje pralaimėtas, ir mirtingumas vis didėja.

Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas kaip ir pernai, siekia 4,8 balo. Šalis, neperkopianti 5 balų, laikoma nesugebančia pažaboti korupcijos lygio ir nedarančia progreso.

Kol Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas nekinta, Latvijoje ir Estijoje padėtis gerėja. Šiemet Latvijos korupcijos suvokimo indeksas siekia 4,7 balo, Estijos - 6,7.

Skaidriausios šalys pasaulyje - Suomija, Islandija, Naujoji Zelandija - 9,6 balo.

Praėjusiais metais tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko beveik 13 mirusiųjų, ir tai yra didžiausias mirtingumo rodiklis nuo 1950-ųjų.

Šiemet mirtingumo rodiklis turėtų būti dar didesnis, nes 2006-aisiais per sausį-rugpjūtį mirė 1027 žmonėmis daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Bet užtat nors saujelė žmonių šalyje per metus sugeba užkalti milijonus.

Mokesčių inspekcija suskaičiavo, kad 10 tautiečių per metus gavo vien tik algos per milijoną litų. Rekordininkas - net 1,7 milijono litų.

Aišku, norint tiek uždirbti, reikia būti bent jau banko valdybos nariu.

Lietuvoje 327 žmonės deklaravo per metus, skaičiuojant ne tik algas, gavę daugiau nei milijoną litų pajamų. Vienas iš jų per metus sugebėjo „pasidaryti“ net 67,7 mln. litų.

O dar du pajamų prizininkai - 21,7 ir 16,3 mln. litų per metus.

Gerai, kad iš Lietuvos išvažiuoja vis daugiau žmonių. Likusieji žymiai geriau uždirbs.

Kai šalyje beliks koks pusę milijono gyventojų, tai kiekvienas uždirbs ne mažiau kaip po 80 tūkst. litų per mėnesį. Nes pigiau nebus ko pasamdyti.

Geriau tautiečiai vargs už kuklias - 10 tūkst. litų per mėnesį darbo biržos pašalpas.

Tiesa, dirbti reikėtų po 20 valandų per parą. Be atostogų, laisvadienių, valstybinių švenčių. Keturias valandas pamiegoti - ir pirmyn į pamainą. Geras būtų toks gyvenimas. Gaila tik, trumpas.

Pinigų kaip šieno, net nėra kada jų iš banko pasiimti. Nebūtų kada lakstyti su kyšiais pas valdininkus ir daktarus. Korupcija kaip cholera visiems laikams iš Lietuvos išnyktų.

Tačiau dirbant be atokvėpio insultas, infarktas arba visiškas organizmo išsekimas gana greit daugelį palydėtų amžinam poilsiui į Lėbartų kolumbariumą.

Nereikia norėti visko iš karto: ir gerai kiekvienam uždirbti, ir korupciją įveikti, ir mirtingumą mažinti. Trys viename būna tik reklamose.

Todėl lieka džiaugtis, jog yra kam pavydėti, o slaptus norus galima tenkinti davus kyšį.

Ir būti laimingi, kad dar nepapuolėme į ten, kur nebereikia nei atlyginimų, nei kyšių. Tuomet tereikia nebent tik artimųjų atminties ir maldų.