„Didėjant vidutinei oro temperatūrai, per artimiausią dešimtmetį galima tikėtis vis dažnesnių ir intensyvesnių ekstremalių orų reiškinių. Tai stiprios liūtys su škvalais, perkūnijomis ir kruša, ilgėjantys sausros bei kaitros laikotarpiai. Dienų, kai temperatūra viršija 30 °C, ir tropinių naktų, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C, skaičius reikšmingai išaugo. Šaltuoju metų laiku dažnesni trumpalaikiai atodrėkiai, po kurių vėl staiga atšąla. Ateityje šie reiškiniai stiprės, o jų poveikis bus vis labiau juntamas“, – teigė klimatologas Justas Kažys.
Daugiausia rūpesčių kelia sienos, stogai ir bloga ventiliacija
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Arnoldas Šneideris sako, kad senos statybos ilgai eksploatuojami pastatai turi tris pažeidžiamas vietas – sienas ir stogus bei blogą ventiliaciją.
„Sienos ir stogai yra itin jautrūs saulės radiacijai ir atmosferiniams poveikiams. Su amžiumi mūras ir tinkas keičiasi: pietinėje pusėje juos labiausiai veikia saulės spinduliai, vakarinėje – vėjas, saulė ir drėgmė, o šiaurinėje – drėgmė ir šaltis. Šie veiksniai silpnina pastatų konstrukcijas, didina drėgmės įtaką, dėl kurios mažėja šiluminė varža, keičiasi rasos taško vieta sienoje. Dėl neefektyvaus šildymo ir prastos ventiliacijos mažėja komfortas butuose, atsiranda pelėsis. Ilgainiui taip pat aižėja sienų mūras, mažėja konstrukcijų laikomoji galia, o pastato saugios eksploatacijos laikas trumpėja“, – pasakojo dr. A. Šneideris.
Klimatologas J. Kažys pratęsia, kad dėl drėgmės didėja šilumos nuostoliai ir energijos sąnaudos, o tai dar labiau mažina pastatų energinį efektyvumą. Be to, drėgmė skatina pelėsių ir kitų mikroorganizmų augimą, o tai ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir kelia papildomų sveikatos problemų. Ypač žalingi staigaus atšilimo ir atšalimo ciklai: drėgmė įsigeria į sienas, o temperatūrų svyravimai ardo jų konstrukcijas.
Pažeidžiamiausiuose šalies regionuose – specifinės grėsmės
Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovė Aušra Jarmoškienė sako, kad dėl geografinių ir hidrologinių ypatumų klimato kaitai pažeidžiamiausi yra Pajūrio, Nemuno deltos ir Pietryčių Lietuvos regionai. Todėl renovacija juose turi būti pritaikyta specifinėms klimato grėsmėms – potvyniams, stipriems vėjams, temperatūrų svyravimams, sausroms ir kritulių pertekliui.
„Atsižvelgus į tai turėtų būti sutvirtinama stogo konstrukcija, naudojama vėjui ir drėgmei atspari stogo danga. Taip pat svarbu įrengti pamatų hidroizoliaciją naudojant drėgmei atsparias membranas bei kitas apsaugines medžiagas, išorines sienas apšiltinti vandeniui nelaidžiomis medžiagomis, o norint išvengti didelių temperatūrų svyravimų konstrukcijose, naudoti ne mažesnį kaip 20 cm izoliacinį sluoksnį“, – tikino ekspertė.
Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 d.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Naujausi komentarai