Pirmieji darbai – pastato viduje

Dar prieš prasidedant šildymo sezonui būtina užtikrinti, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemos būtų paruoštos naujam šildymo sezonui ir atitiktų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas  Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (www.e-seimas.lrs.lt). 

Pagal teisės aktus pastato valdytojas turi pasirašyti aktą ir privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui. Jei sistemoje numatomi trūkumai, juos pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo pašalinti iki šildymo sezono pradžios. Nepateikus šio akto, šilumos vartoti pastate negalima.

Netvarkingų šilumos sistemų pasekmes pirmiausia pajaučia patys gyventojai – šiluma pasiskirsto netolygiai, kai kurie radiatoriai lieka šalti, patalpose jaučiamas diskomfortas. Dėl besikeičiančios oro temperatūros ar nesubalansuotos sistemos padidėja šilumos suvartojimas, todėl gyventojai moka daugiau, nors šilumos į jų būstus daugiau nepatenka.

Reguliari priežiūra atsiperka

Šildymo įrenginiai šaltuoju metu dirba dideliu slėgiu ir aukštoje temperatūroje, todėl per sezoną gali nusidėvėti arba juose gali atsirasti pažeidimų. Patikrinus sistemą dar vasarą, galima iš anksto pasiruošti naujam šildymo sezonui ir išvengti netikėtų sutrikimų, kai šiluma reikalinga labiausiai. 

Kaip įmanoma greičiau po šildymo sezono pabaigos, bendrovės specialistai pirmiausia tikrina šilumos trasas ir atlieka hidraulinius bandymus. Jų metu tikrinamas vamzdynų stiprumas, juose laikinai padidinant slėgį. Vasarą, bandymų metu, vartotojams 1 dienai buvo nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Šių metų bandymų rezultatai džiugina – nustatyta mažiau defektų nei pernai. Tai rodo, kad reguliari tinklų priežiūra ir modernizacija duoda naudos – šilumos tiekimo sistema tampa vis atsparesnė ir patikimesnė. „Klaipėdos energija“ siekia ateityje dar labiau sutrumpinti laikiną karšto vandens tiekimo nutraukimo laiką, o galbūt jo visai atsisakyti, diegiant pažangesnius tinklų tikrinimo sprendimus. 

VERT skelbiamos spalio mėnesio šilumos kainos Lietuvos miestuose.

Kartu su sistemingu tinklų tikrinimu bendrovė investuoja į jų atnaujinimą ir plėtrą. Iki naujo šildymo sezono pradžios Klaipėdos mieste rekonstruota apie 1 880 m, o Gargžduose apie 166 m šilumos tinklų. Taip pat pastatyta naujų šilumos tinklų – apie  2 196 m. 

Šiuo metu „Klaipėdos energija“ eksploatuoja 232,4 km šilumos tinklų, iš kurių net 72 % yra rekonstruota. Tai vienas geriausių rodiklių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, kuris patvirtina, kad didžioji dalis bendrovės šilumos sistemos atitinka šiuolaikinius patikimumo ir efektyvumo standartus.

Pasibaigus šildymo sezonui taip pat buvo vykdomi visų šilumos gamybos įrenginių techninės būklės vertinimo bei pasiruošimo naujam šildymo sezonui darbai. Pasitinkant naują šildymo sezoną buvo išvalyti biokuro katilai ir jų pakuros, atlikta įrenginių vidaus apžiūra, pakeisti susidėvėję elementai ir suremontuoti kiti gamybiniai įrenginiai. Taip pat patikrintos pagrindinių įrenginių saugumo automatikos sistemos bei atliktos matavimo prietaisų metrologinės patikros, sėkmingai atlikti visi privalomi katilinių įrenginių bei elektros tiekimo ir paskirstymo tinklų įrangos techninio aptarnavimo darbai ir bandymai. 

Šilumos gamyba žengia modernumo ir tvarumo link 

Šalia nepertraukiamai vykdomų eksploatuojamų įrenginių techninės priežiūros darbų,  bendrovės specialistai nuolat ieško naujų idėjų, techninių sprendinių ir būdų, kaip padidinti šilumos gamybos ir tiekimo procesų patikimumą, pagerinti šių technologinių procesų efektyvumo rodiklius bei sumažinti bendrovės vykdomos veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Todėl „Klaipėdos energija“ siekdama šių strateginių tikslų jau nuo pavasario pradėjo ir tęsia naujų technologijų diegimo, eksploatuojamų įrenginių rekonstrukcijos ir modernizavimo, procesų automatizavimo bei skaitmenizavimo investicinių projektų įgyvendinimą. 

Besiruošiant naujam šildymo sezonui buvo įgyvendinti ir iš anksto suplanuoti naujos įrangos diegimo, modernizavimo bei automatizavimo projektai, didinantys šilumos gamybos ir tiekimo įrenginių patikimumą ir efektyvumą. Gargždų katilinėje atnaujinta nuotolinio katilo parametrų stebėjimo ir automatizuoto valdymo sistema, Klaipėdos miesto tinkle modernizuota dviejų šilumos kamerų elektros ir automatikos įranga bei nuotolinio valdymo ir monitoringo sistema, Klaipėdos ir Gargždų katilinėse pakeisti 27 seni, neefektyvūs elektros varikliai naujais, svariai mažinančiais elektros sąnaudas šilumos gamybai. 

Prasidėjus naujam šildymo sezonui bus toliau tęsiami akumuliacinės talpos, įrengtos Klaipėdos centrinėje katilinėje, testavimo tinkle darbai. Akumuliacinė talpa  įrengta, siekiant kompensuoti paros šilumos energijos poreikio svyravimus tinkle. Esant didesniam šilumos poreikiui tinkle į sistemą yra patiekiama talpoje kaupiama šiluma, taip mažinant šilumos gamybą bendrovės pikiniais dujiniais įrenginiais, kartu mažinant gamtinių dujų sąnaudas ir poveikį aplinkai.  

Siekiant dar efektyviau išnaudoti akumuliacinės talpos teikiamas naudas ir sykiu užtikrinti šilumos tiekimo tinklų patikimumą, šiuo metu yra vykdomas avarinio šilumos tinklų papildymo įrenginių automatizavimas, kurį užbaigus akumuliacinė talpa papildomai užtikrins 3 000 m3 termofikacinio vandens rezervą šilumos tinklų ekstremalios avarijos atveju.

Klaipėdos centrinėje katilinėje baigiamas biokuro katilų pakurų degimo procesų modernizavimo projektas, kurio tikslas pritaikyti katilus pigesnio ir prastesnės kokybės biokuro deginimui, išlaikant gamintojo numatytas katilų šilumines galias ir gamybos efektyvumą. Katilų pakurų degimo procesų modernizavimas leis sumažinti gamybos įrenginių prastovų laiką pakurų valymui ir tuo pat metu patirti mažesnes sąnaudas šilumos gamybai, katilų techninei priežiūrai bei remontui. 

Jau šį šildymo sezoną Klaipėdos Lypkių katilinėje planuojama pradėti eksploatuoti ORC (Organinio Renkino ciklo) turbiną. ORC technologija skirta elektros energijos generavimui šilumos gamybos proceso metu. Šiuo metu derinimo etape esančios ORC turbinos galia siekia 500 kW, kurios generuojamos žalios elektros energijos kiekis užtikrins visą Lypkių katilinės elektros poreikį ir mažesnes elektros energijos įsigijimo išlaidas. Be to, tai leis sumažinti taršą bei poveikį aplinkai, nes elektros gamybai nebus naudojami papildomi energetiniai ištekliai – iškastinis kuras. Tokiu būdu katilinė taps tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai, o kartu – mažiau priklausoma nuo elektros kainos svyravimų.

Taip pat jau šiais metais Klaipėdos Lypkių katilinėje bus įdiegta ir pradėta eksploatuoti moderni vandens paruošimo technologija, leidžianti patikimai ir taupiai apsaugoti šilumos tiekimo sistemas nuo korozijos – membraninis deaeratorius. Šios technologijos paskirtis yra iš vandens pašalinti ištirpusias deguonies dujas, kurios sukelia vamzdynų ir katilų korozijos procesus. Įdiegus šią technologiją bus visiškai atsisakyta iškastinio kuro (dujų) šilumos tiekimo tinklų papildymui reikalingo vandens paruošimo technologiniame procese, bus sutaupytos ženklios sąnaudos brangių dujų įsigijimui, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, taip pat užtikrinamas ilgesnis šilumos tinklų vamzdynų ir katilų tarnavimo laikas.

Šilumos kainos pokyčiai – kitąmet

Visą praėjusį 2024–2025 m. šildymo sezoną bendrovės gaminamos ir tiekiamos centralizuotos šilumos energijos kaina išliko tarp trijų mažiausių penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.

Pirmąjį šio šildymo sezono mėnesį, spalį, klaipėdiečiams ir gargždiškiams nustatyta šilumos kaina siekia 5,90 ct/kWh be PVM (arba 6,43 ct/kWh su PVM). Tai šiek tiek mažiau nei pernai, kai kaina buvo 5,93 ct/kWh be PVM. Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų spalį mažesnė kaina fiksuota tik Vilniuje.

Kiek gyventojai mokės už būsto šildymą viso sezono metu, daugiausia priklausys nuo oro. Švelnesnė savo oro temperatūra žiema gali lemti mažesnes sąskaitas, o šalta – didesnes. Be to, kainoms įtakos turės ir kintantys energijos išteklių – biokuro, dujų bei elektros – kainų svyravimai.

Šį šildymo sezoną, tikėtina, šilumos ir karšto vandens kainos gyventojams viduryje sezono šiek tiek padidės – apie 12 proc. Pagrindinė to priežastis – Seimo sprendimu visoje šalyje nuo 2026 m. sausio panaikinama PVM lengvata šildymui. Šiuo metu esamas 9 proc. tarifas didės iki 21 proc. Tačiau „Klaipėdos energija“ šį sezoną sieks, kad šilumos kainos, kiek tai priklauso bendrovės pastangų, išliktų kuo artimesnės praėjusių metų lygiui.

Kol kas pagrindinių šilumos gamybos išteklių – biokuro, gamtinių dujų ir iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos – kainos išlieka stabilios arba net šiek tiek mažesnės nei praėjusį šildymo sezoną. Tad šiuo metu rinkoje nėra ženklų, kad šių žaliavų kainos artimiausiu metu kiltų.

Pastovioji šilumos kainos dalis – tai išlaidos, kurios nepriklauso nuo sunaudojamo šilumos kiekio (pavyzdžiui, šilumos tinklų priežiūra, darbuotojų atlyginimai, investicijos į įrangą ir pan.) – turėtų šiek tiek didėti dėl augančių darbo užmokesčio, infliacijos ir atliktų investicijų. Ši pastovioji dalis sudaro iki trečdalio bendros šilumos kainos, todėl gyventojams šis padidėjimas neturėtų būti labai jaučiamas.

Atsakingas šilumos vartojimas – šiltesni namai

Kone kiekvienam gyventojui svarbu, kad namuose būtų šilta, bet kartu šilumos energiją vartoti taupiai bei mokėti už šildymą mažiau. Svarbu pasirūpinti, kad šiluma būtų naudojama efektyviai: neišeitų pro nesandarius langus, duris, sienas, o vidinė pastato šildymo sistema veiktų efektyviai. Kuo pastatas sandaresnis, taupiau naudojama šiluma, tuo sąskaitos mažesnės. Gyventojai moka už suvartotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas namo šilumos punkte įrengtu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.

Daugiabučių namų gyventojai pastebėję, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, turėtų kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus  šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.  

Daugiau informacijos www.klenergija.lt.