„OFFSHORE KLAIPĖDA“ RENGINIO AKIRATYJE – JŪRINĖS VĖJO ENERGETIKOS PLĖTRA

Ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, Klaipėda imasi iniciatyvos plačiai diskusijai apie šio projekto atveriamas galimybes. Lapkričio 11 d. organizuojamo nuotolinio renginio „Offshore Klaipėda“ metu aktualia informacija dalinsis pranešėjai iš Lietuvos bei užsienio.

Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1,4 tūkst. tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.

„Aker Offshore Wind“ pranešimas suteiks žinių apie plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų vystymą Norvegijoje bei kitose pasaulio šalyse. Kompanijų „Lautec“, „DNV GL“ atstovai aptars technologinius vėjo energetikos projektų vystymo aspektus, pasidalins savo praktine patirtimi.

Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrą įvairiais rakursais apžvelgsiantį renginį „Offshore Klaipėda“ organizuoja šiemet įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris bei jo koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Pritraukiant ekspertus iš šalių, kurios jau turi svarios patirties vystant jūrinės vėjo energetikos projektus, renginio partnerėmis tapo su jūrinės industrijos atstovais glaudžiai bendradarbiaujanti organizacija „Shipping & Offshore Network” Norvegijoje, „Maritime Development Center“ Danijoje bei Danijos ambasada Lietuvoje.

Nuotolinį renginį atidarys energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio pranešimas, iš Lietuvos perspektyvos apžvelgsiantis jūrinės vėjo energetikos rinką ir pateiksiantis išsamesnės informacijos apie planuojamą investuotojo aukcioną. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žingsnius ruošiantis ambicingam projektui pristatys jo vadovas Algis Latakas.

Technologinius pajėgumus ir galimybes vėjo energetikos industrijoje naudojamų konstrukcijų gamyboje bei teikiant techninio aptarnavimo paslaugas apžvelgs bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonė „Vakarų konstrukcijos“, Klaipėdos universiteto mokslinį potencialą – Jūros tyrimų instituto atstovai. Pranešėjų gretose – ir tarptautiniai klasterio partneriai „Emerson“, „Schneider Electric“, besispecializuojantys automatizacijos bei skaitmenizacijos sprendimų srityse.

„Aker Offshore Wind“ pranešimas suteiks žinių apie plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų vystymą Norvegijoje bei kitose pasaulio šalyse. Kompanijų „Lautec“, „DNV GL“ atstovai aptars technologinius vėjo energetikos projektų vystymo aspektus, pasidalins savo praktine patirtimi. Taip pat bus pristatomos ir finansavimo Baltijos jūroje vystomiems projektams galimybės.

Baigiamuosius virtualaus renginio akcentus padės sudėlioti Lietuvos vėjo elektrinių asociacijai vadovaujantis Aistis Radavičius, pakviesiantis Baltijos pakrantėje laukiamus pokyčius apžvelgti iš tarptautinės perspektyvos.

„Pandemijos nulemta situacija padiktavo nuotolinį renginio formatą, tačiau suteikė ir dar daugiau tarptautiškumo – užsiregistravo dalyviai ne tik iš Lietuvos bei Skandinavijos, bet taip pat iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Nyderlandų, netgi JAV ir Liuksemburgo. Tikimės, jog ekspertų pranešimai ne tik atsakys į skirtingų industrijų atstovams aktualius klausimus, bet ir paskatins veikti. Itin svarbu užtikrinti, kad plėtojant jūrinę vėjo energetiką būtų pasitelkiamas vietos įmonių potencialas. Pačiai Klaipėdai ir čia veikiančiam verslui renginys turėtų padėti aiškiau įvertinti savo turimus resursus, kompetencijas, technologinį potencialą bei perspektyvas stovint ant labai reikšmingo projekto vystymo slenksčio“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Nuotolinį „Offshore Klaipėda“ renginį Europoje ir už jos ribų stebės per 150 dalyvių, atstovaujančių skirtingiems verslo sektoriams, o taip pat viešosioms organizacijoms. Užsiregistruoti dar galima suskubti: bit.ly/OffshoreKlaipeda. Išsami renginio programa www.kmtp.lt.