Iš Tarptautinio Palangos oro uosto atsiras skrydžių naujomis kryptimis. Vienintelė sąlyga – paremti valstybės įmonę turi Klaipėdos apskrities savivaldybės, kurių vadovai jau yra nusiteikę geranoriškai.

Perspektyva – Londonas

Vakar vykusiame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje jos nariai buvo tiesiog užversti skaičiais apie Palangos oro uosto pasiekimus, galimybes ir išlaidas pritraukiant naujų skrydžių.

„Šiuo metu intensyviai vedamos derybos dėl skrydžių iš Palangos į Londoną ir iš Palangos į Hamburgą“, – informavo Tarptautinio Palangos oro uosto Pardavimų ir rinkodaros skyriaus viršininkė Vaida Gendrolytė.

Iš Palangos į Londoną 180 vietų orlaivis keleivius skraidintų du kartus per savaitę, o į Hamburgą tris kartus per savaitę kursuotų mažesnis lėktuvas – 70-ies vietų.

„Tačiau vežėjai nori, kad pirmaisiais metais jiems būtų taikoma nulinė oro uosto rinkliava ir investuojama į skrydžių rinkodarą“, – teigė V.Gendrolytė.

Skaičiavo ekspertai

Palangos oro uosto pasamdyti ekspertai suskaičiavo, kad tam, jog iš kurorto nors viena nauja kryptimi skraidytų orlaiviai, papildomai reikia apie 1,5 mln. litų. Jų reikėtų dėl to, kad oro uostas galėtų sumažinti rinkliavą, kuri šiuo metu siekia 18 eurų už keleivį, ir skirtų pinigų rinkodarai.

„Būtų gerai, jei savivaldybės iki spalio pabaigos galėtų pasakyti, ar skirtų pinigų naujoms kryptis iš Palangos oro uosto. Mes patys taip pat ieškosime resursų, tad papildomai vienai krypčiai per metus prašytume 400–500 tūkst. litų“, – teigė Tarptautinio Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.

Diskusija dėl proporcijų

Klaipėdos apskrities savivaldybių merai posėdyje lyg ir sutarė, kad kitų metų savivaldybių biudžetuose reikia ieškoti pinigų prisidėti prie naujų skrydžių iš Palangos oro uosto atsiradimo, tačiau problemų kils dėl tokių išlaidų įforminimo. Be to, neaišku, kokiomis proporcijomis savivaldybės turėtų prisidėti, nes nauji skrydžiai kur kas aktualesni, pavyzdžiui, Palangai nei Skuodo rajonui.

„Palanga savo biudžete tikrai ras vienai krypčiai reikalingos sumos 40 proc., todėl kviečiu ir kitas savivaldybes geranoriškai prisidėti, kad Vakarų Lietuvos regionas būtų pats patraukliausias“, – ragino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šiuo metu skristi iš Palangos oro uosto, pavyzdžiui, į Kopenhagą, yra 35 proc. brangiau nei iš Vilniaus ar Rygos. Taip yra dėl to, kad neišnaudojamos visos oro uosto galimybės, todėl sąnaudos vienam keleiviui išeina gana didelės.

Per metus Tarptautiniame Palangos oro uoste aptarnaujama apie 100 tūkst. keleivių, nors būtų galima tris kartus daugiau.