Pabodęs šuo – lyg daiktas | KaunoDiena.lt

PABODĘS ŠUO – LYG DAIKTAS

Viešai deklaruojama meilė gyvūnams dažnai ne tik neturi jokio ryšio su šiltais jausmais, bet ir su elementariu žmogiškumu. Neatsakingi šeimininkai atsibodusius ar tiesiog nereikalingais tapusius augintinius it daiktus išgrūda į šaltį arba tiesiog permeta per gyvūnų globos namų tvorą. Pasirodo, kiekvieną mėnesį į uostamiesčio globos namus patenka apie 100 šunų ir kačių.

Išmetė į konteinerį

Klaipėdietė Ilona pasakojo prieš metus iš gyvūnų globos namų parsivežusi Kalėdų išvakarėse lauke sušalti paliktą šunytį.

"Spaudoje perskaičiau žinutę apie Kalėdų išvakarėse konteineryje rastus išbadėjusius šuniukus. Dar visai mažyčius prieš mėnesį gimusius 4 šuniukus kažkas įmetė į konteinerį ir be sąžinės graužaties paliko mirti. Tądien lauke spigino 20 laipsnių šaltis. Sušalusius ir išsekusius gyvūnus rado ir į gyvūnų globos namus nuvežė praeiviai", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė nedelsdama susisiekė su globos namų darbuotojais ir vieną šuniuką parsivežė namo.

"Negalėjau atsistebėti žmonių žiaurumu. Kaip galima taip beširdiškai elgtis? Gyvūnai jaučia šaltį, alkį, skausmą taip pat kaip ir žmonės. Abejoju, ar augintinius į šaltį išmetę asmenys drįstų taip pasielgti su savo vaikais. Už tokį poelgį reikėtų sodinti į kalėjimą", – piktinosi Ilona.

Prabėgus metams, moteris teigė nė karto nepasigailėjusi savo sprendimo.

Pašnekovė džiaugėsi, kad šuniukas užaugo stiprus, sveikas, aktyvus ir yra labai draugiškas.

"Parsivežusi gyvūną nenutuokiau, kokia jo veislė, sveikatos būklė, ar didelis užaugs. Dabar namuose laksto didžiulis Labradoro veislės mišrūnas", – šyptelėjo klaipėdietė.

Daugiausia kančių – soduose

Per 2018-uosius uostamiestyje užregistruota 11 gyvūnų gerovės pažeidimo atvejų.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Baužos teigimu, likimo valiai paliktų gyvūnų dažniausiai vykstama gelbėti į sodų bendrijas.

"Neretai šeimininkai sodybose lankosi tik du tris kartus per savaitę. Gyvūnai paliekami be priežiūros, nešeriami, ištroškę, augintinio laikymo vieta būna užteršta ekskrementais", – teigė A.Bauža.

Taip pat pažeidimas nustatomas, jeigu augintiniams nepakanka erdvės patenkinti fiziologinius poreikius, vyksta nelegalus gyvūnų veisimas.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas neslėpė, kad apie netinkamomis sąlygomis laikomus augintinius praneša kaimynai, pavieniai asmenys, gyvūnų mylėtojai.

Registruoja ir šeškus

Anot gyvūnų teisių apsaugos specialistų, gyvūnų ženklinimas padėtų sumažinti į gyvūnų globos namus patenkančių keturkojų skaičių ir padėtų demaskuoti neatsakingus, gyvūnus likimo valiai paliekančius šeimininkus.

Šiuo metu Lietuvoje šunų ir kačių ženklinimas bei registravimas Gyvūnų augintinių registre vis dar nėra privalomas.

Kilus visuomenės nepasitenkinimo bangai, dar 2016 m. įsigaliojęs privalomas gyvūnų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis po kelių mėnesių buvo atšauktas.

Žmonės sunerimo, jog mokestis už gyvūnų ženklinimą nuguls ant jų pečių.

Šiuo metu šeimininkai patys sprendžia, ženklinti augintinį ar ne.

Gyvūnų augintinių registro duomenimis, sausį Klaipėdos miesto savivaldybėje užregistruoti 1 291 katė, 3 266 šunys ir 23 šeškai.

Kalytę sviedė per tvorą

Gyvūnų globos namų darbuotojai kasdien susiduria su žmonių abejingumu ir žiauraus elgesio su gyvūnais apraiškomis.

Pasak Klaipėdos regiono gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" darbuotojos Eglės Mulevičiūtės, kartais žmonių žiaurumas pribloškia net ir visko mačiusius darbuotojus.

"Labiausiai įsiminė atvejis, kai norėdami atsikratyti sergančio šuns šeimininkai jį paliko mirti miške. Išsekusį, ant kojų sunkiai pastovintį šunį rado žmonės. Gyvūnas sirgo, jį kamavo didelis uždegimas. Bandėme jį išgydyti, tačiau nepavyko. Prie tokių vaizdų priprasti neįmanoma", – pasakojo E.Mulevičiūtė.

Moteris taip pat prisiminė neseniai nutikusį įvykį, kai trijų mėnesių kalytės auginti nepanorę klaipėdiečiai gyvūną tiesiog permetė per tvorą.

Išsekusį, ant kojų sunkiai pastovintį šunį rado žmonės.

Spėjama, jog žmonės baiminasi nuobaudų, gresiančių už gyvūno palikimą be globos.

Pasak pašnekovės, nubausti žiauriai su augintiniais pasielgusius šeimininkus pavyksta ne visada, mat dažniausiai pritrūkstama įrodymų.

"Nepaisant gyvūnų teises ginančio įstatymo, teisiškai įrodyti nusižengimą labai sudėtinga. Neretai tenka susidurti ir su pareigūnų, tyrėjų abejingumu", – tikino "Nuaro" darbuotoja.

Pabėga ir prižiūrėti gyvūnai

Kartais dėl šeimininkų neapdairumo į prieglaudas patenka ir prižiūrėti, mylimi gyvūnai.

E.Mulevičiūtės teigimu, Klaipėdoje vis dar gyvuoja įprotis šunims leisti lakstyti be priežiūros.

Pasiklydę keturkojai atsiduria globos namuose.

"Jeigu gyvūnas paženklintas, šeimininkus surasti paprasta. Nutinka ir taip, kad gyvūną grąžiname anksčiau nei žmogus suprato, kad augintinis pabėgo", – teigė pašnekovė.

Per mėnesį į įstaigą patenka apie 100 beglobių gyvūnų.

"Teikiame ne tik gyvūnų globos, bet ir bešeimininkių kačių sterilizavimo paslaugą. Kates po procedūros grąžiname ten, kur radome, jos taip pat patenka į beglobių gyvūnų sąrašą", – pasakojo darbuotoja.

Pareigūnai pažeidimo neįžvelgė

Su panašiomis problemomis susiduria ir uostamiestyje veikiančios gyvūnų prieglaudos "Linksmosios pėdutės" darbuotojai.

"Laisvų vietų neturime. Kai tik išleidžiame gyvūną į namus, jo vietą užima kitas. Pastebėjome, jog Klaipėdoje daugėja paliktų ir apleistų kačių", –  neslėpė "Linksmųjų pėdučių" steigėja Simona Šakinytė.

Šiuo metu prieglaudoje laikoma apie 70 gyvūnų – 40 šunų ir 30 kačių.

Klaipėdietė prisiminė istoriją, kai visai neseniai prie globos namų vartų buvo paliktas sužeistas šuo.

Žmonės atvežė kraujuojantį šunį ir pririšo prie tvoros.

"Žmonės atvežė kraujuojantį šunį ir pririšo prie tvoros. Nors šeimininkų poelgis buvo išties žiaurus, policijos pareigūnai pažeidimo neįžvelgė. Problema ta, jog tarnybos tinkamai nereaguoja. Pažeidėjai dažnai išsisuka sulaukę vien tik papeikimo", – tikino pašnekovė.

Skriaudikams gresia kalėjimas

Lietuvoje gyvūnų teises gina Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Šiame įstatyme nurodyta, jog kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

Skriaudikams gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2,3 tūkst. eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Jeigu dėl patirtų sužalojimų gyvūnas buvo suluošintas arba neišgyveno, smurtautojui gali grėsti laisvės atėmimas iki trejų metų.

2018 m. dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvos teismuose buvo nubausti 26 žmonės.

GALERIJA

  • Atsibodę: kiekvieną mėnesį uostamiesčio gyvūnų prieglaudose atsiduria dešimtys išsekusių, išbadėjusių gyvūnų.
Rašyti komentarą
Komentarai (18)

AS

Tikrai nuzmogejimas.Kaip auginta savo gyvuna nusibodus isvezti i miska ir priristi ,palikti zuti.Doras zogus sitaip nepadarys..Toks zmogus neturi sazines ir nezino kas yra gailestis.

Nuomonė

Pensininkas visiškai teisus. Žmonių pirna žiūrėkim, o ne šunų.

to pensininkas

ir kiti: tai jei isnuodysim kates,uzmusim sunis,jus geriau gyvensite? ??
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS