Padėka už atjautą – šypsena | KaunoDiena.lt

PADĖKA UŽ ATJAUTĄ – ŠYPSENA

Prieš Velykas įprasta šveisti namus, plauti langus, bet vis dažniau žmonės nori išvalyti ir savo sielos kerteles. Tai visiškai nesunku, reikia tik nesvarstyti, kada ir kaip tai padaryti, o tiesiog padėti bėdos prispaustam kaimynui ar nepažįstamam žmogui. Būtent taip elgiasi daugybė klaipėdiečių, kuriuos sujaudino pagyvenusių žmonių likimas.

Po gaisro – netikėtos permainos

Prieš savaitę vienišą pensininkę Stefaniją Širvytę lankantys ir jos gaisro visiškai nuniokotus namus kuopę žmonės nugabeno ją išsimaudyti.

Merginos senolei dailiai apkirpo plaukus, nukarpė nagus ir pastatė prieš veidrodį.

"Dabar atrodau kaip tikra pensininkė", – su šypsena veide savo naująją išvaizdą apibūdino 80-metė.

Praėjusį sekmadienį tie patys savo noru pasišovę su senole bendrauti jauni žmonės aprengė ją švariais rūbais ir nuvežė į Klaipėdos priemiestyje esantį zoologijos sodą.

Vieniša, daug metų aplinkinių ujama pagyvenusi moteris nebuvo mačiusi nieko panašaus.

Stefanija vaikščiojo visą laiką šypsodamasi, maitino kupranugarius batonu, glostė rainą katiną, lietė asiliukui snukį, stebėjosi tigrų rainumu.

Tokios pramogos ši moteris dar balandžio pradžioje negalėjo net susapnuoti.

Tada ji lindėjo savo prieš penkis mėnesius gaisraviete virtusiame bute be elektros, vandens, dujų, bijodama sutikti kaimynus.

Bute siautėjo vėjai

"Klaipėda" jau rašė, kad po gaisro vienišos senolės namuose apsilankė socialinė darbuotoja Karolina Kvietkauskaitė.

Ji pasirūpinto, kad vieniša moteris gautų naujus dokumentus, ugnies apdegintus pinigus priimtų bankas, pradėjo žygius, kad S.Širvytei būtų suteikta pašalpa išdegusiam būstui suremontuoti, nurašytos senos skolos.

Visa tai buvo nelengva padaryti. Senolė sunkiai bendravo, ne visada įsileisdavo merginą į namus, suvokė ne visus jos veiksmus.

Didžiosios permainos senolės gyvenime prasidėjo, kai šiemet kovo 11-ąją kito namo gyventojai pastebėjo ne pirmą dieną septintajame aukšte esančio buto lange stiklo duženas ir apie išdužusį langą pranešė policijai.

Po pusvalandžio pareigūnų beldimo į dermantinu apkaltas duris, pro tarpelį pažvelgė nuo suodžių pajuodusi susikūprinusi senolė. Pradžioje policininkams su ja buvo sunku susikalbėti.

Kuo ilgiau pareigūnai bendravo su pensininke, tuo labiau kraupo. Ji pasakojo, kad gaisras butą nuniokojo lapkričio 7-ąją, bet ir porą metų prieš tai daugiabučiame name senolė gyveno be jokių patogumų.

Gaisro metu sutrūkinėjęs langas išdužo, kai sudrebėjo nuo kaimynystėje gręžiamos sienos.

Padovanojo baldų ir duris

Apie pamatytą siaubingą vaizdą policininkė papasakojo pažįstamam klaipėdiečiui žurnalistui Michailui Andrijanovui.

Šis pats aplankė močiutę ir socialinio tinklalapio paskyroje pasidalijo mintimis, kaip galima būtų jai padėti.

Praėjo vos kelios dienos, ir S.Širvytės namuose jau triūsė būrelis vienas kito iki tol nepažinojusių žmonių. Jie plovė buto sienas, grindis, langus, netrukus atsirado žmonių, panorusių atiduoti senutei savo baldų.

Dar po kelių dienų purvinas čiužinys, ant kurio nakčiai guldavo močiutė, iškeliavo į šiukšlyną.

Nušvitusiame kambaryje švari sofa paklota baltais užvalkalais apvilkta patalyne.

Pirmą naktį S.Širvytė bijojo šio švaraus guolio.

Senosios buto durys buvo pakeistos naujomis, jas padovanojo viena uostamiesčio įmonė.

Nudžiugino tualetas

Šios savaitės viduryje socialinė darbuotoja K.Kvietkauskaitė skubėjo pasidalyti džiugia žinia – S.Širvytei paskirta bemaž 5 tūkst. eurų pašalpa butui suremontuoti.

Savanoriai jau suka galvas, kaip įkalbėti senolę pagyventi nakvynės namuose, kol jos bute vyks remontas. Jei viskas gerai seksis, jis neužtruks nė mėnesio.

Ketvirtadienio popietę daugybė klaipėdiečių rinkosi prie garažo netoli parduotuvės "Baldų jūra". Jie čia vežė daiktus, kurie po remonto turėtų nukeliauti į senolės namus.

Lova, televizorius, šviestuvai, kėdės, stalai kambariui ir virtuvei, indai, šveitimo priemonės, drabužiai, patalynė – visais šiais daiktais su visiškai svetima senole dalijosi nepažįstami žmonės.

Kažkuris jų skyrė ir transportą visiems šiems  daiktams nuvežti.

Sužinojusi apie didelius pokyčius S.Širvytės gyvenime socialinė darbuotoja pažadėjo ją drauge su kitais Socialinės paramos centro globojamais žmonėmis vežtis į išvykas.

Senolės vardu sukurtoje "Facebook" paskyroje M.Andrijanovas džiaugėsi nupirktu pagyvenusiems žmonėms skirtu mobiliojo ryšio telefonu ir biotualetu.

Kam nors tokie pirkiniai gali sukelti šypseną. Tačiau senolei, ilgą laiką gyvenusiai be šio patogumo, tas daiktas labiausiai pradžiugino.

Po balkonais nemiegos

S.Širvytės istorija – vienas ryškiausių pastarojo meto įrodymų, kad gyvename tarp gerų, sveikai mąstančių žmonių, kurie už pagalbą neprašo atlygio.

Dienraštis "Klaipėda" neseniai rašė ir apie kitą pagyvenusią moterį, kuriai netrukus teks palikti savo butą, kurį anksčiau perrašė sūnui.

Prieš kelerius metus šis, vairuodamas girtas, pražudė kitu automobiliu važiavusią šeimą ir sužeidė savo šeimos narius.

Teismas pripažino jį kaltu ir įpareigojo visiška našlaite likusiai mergaitei atlyginti žalą. Milžiniška suma turėjo būti išieškoma iš kaltininkui priklausančio turto.

Tačiau šis vyras mirė, o jo mama tapo situacijos įkaite, sūnui perleistas būtas bus panaudotas civiliniam ieškiniui padengti. Taigi, moteris bus iškeldinama iš savo pačios namų.

Apimta siaubo dėl savo ateities klaipėdietė dar tik pradėjo galvoti, kur reikės prisiglausti, kai ją iškeldins.

Iš laikraščio straipsnio sužinoję apie jos bėdą, keli žmonės jau atsiliepė siūlydamiesi priimti pensininkę į savo namus. Jau aišku, kad šiai garbaus amžiaus klaipėdietei neteks nakvoti po balkonais.

Pasiūlė vyrui darbą

Klaipėdoje nuskambėjo ir jautri vieno vyro istorija.

Senamiestyje jis droviai prašydavo pinigų arba maisto. Tąkart pinigų jam davusi moteris prisiminė, kaip susipažino su šiuo žmogumi.

Greitai įkišau jam į saują dešimt eurų ir apsikabinau. Pradėjome verkti kartu.

"Sustabdžiau mašiną ir supratau, kad turiu grįžti ir kažkaip jam padėti. Negaliu, širdis plyšo matant tokį vaizdą. Žmogus, pirmą kartą gavęs išmaldos, verkė. Pribėgau. Jis sutriko, buvo nejauku, kad pamačiau jį verkiantį. Greitai įkišau jam į saują dešimt eurų ir apsikabinau. Pradėjome verkti kartu. Bandžiau jį raminti, paklausti: "Kodėl?" Staiga supratau – žmogui nutiko nelaimė, neteko kairės rankos pirštų", – patyrimais tada dalijosi jauna klaipėdietė.

Pasirodo, vyras dirbo mokesčių nemokančioje įmonėje, iš aukštai krisdamas jis prarado kairės rankos pirštus, buvo verčiamas sumokėti baudą už tai, kad nelegaliai dirbo.

Ne vienerius metus užtruko ir gauti neįgalumo dokumentus, o be jų darbo birža jo neregistravo.

Tuo metu vyras neturėjo jokių pajamų, todėl, kad ir labai drovėdamasis, ėmėsi duoneliauti. Jį slėgė skolos už elektrą, todėl labiausiai norėjo ne išmaldos, o gauti darbą.

Kai ši žinia pasiekė klaipėdiečius, vyras sulaukė daugybės skambučių.

Žmonės siūlėsi ne tik sušelpti nelaimėlį, bet ir rado jam darbo, o viena šeima pasiūlė ir pastogę.

Vyras išvažiavo gyventi į Dituvą, kur už orų atlygį prižiūrėjo sodo sklypą ir namelį.

Ne teisti, o padėti

35-erių klaipėdietė Tereza Filičeva yra viena iš būrio žmonių, kuri neliko abejinga S.Širvytės likimui. Tačiau ši senolė – ne vienintelė, kuriai padėti ėmėsi jauna moteris.

Dar vieną itin garbaus amžiaus sunkiai vaikštančią moterį ji lanko namuose. Moteriai nueiti į parduotuvę parsinešti maisto – sunkiai įveikiama užduotis.

T.Filičeva įsitikinusi, kad pagalba šiai ir kitiems panašaus likimo žmonėms – joks didvyriškumas.

"Labai gerai, kad M.Andrijanovas paskelbė apie Stefaniją. Jai padėti panoro žmonės iš visos Klaipėdos. Tai nerealių žmonių būrys, tapome tikri draugai. Dabar žinau: jei atsitiktų bėda, tikrai nepražūčiau, gyvename tarp puikių žmonių", – kalbėjo moteris.

Ji atviravo, kad padėti žmonėms įpratino mama, ji žiemą neretai užsuka į nakvynės namus, kur žmonėms trūksta drabužių, maisto.

Ne teisti, o pagelbėti pasiryžusios moterys sulaukia ir padėkos žodžių. T.Filičeva tikino pažįstanti daugybę žmonių, kurie niekam nesigirdami kasdien padeda vargstantiesiems.

"Jei matai žmogų, kuriam reikalinga pagalba ir nusisuki nuo jo, darai nuodėmę. Svarbus požiūris į tai, ką darai. Pas tokius žmones kaip S.Širvytė nereikia eiti dirbti varginančio darbo, reikia bandyti jaustis jos draugu. S.Širvytės namai netrukus blizgės, tai jau akivaizdu, bet šiai moteriai reikia bendravimo, didžiausia jos problema – vienatvė. Kiti vargstantys žmonės turi kitų bėdų. Nepraeiti pro šalį, kai žmogus tavęs prašo pagalbos, ir neskubėti teisti, bandyti tiesiog padėti nelaukiant už tai jokio atlygio – tai žmogiška ir paprasta", – teigė M.Andrijanovas.

GALERIJA

  • Džiaugsmai: lankydamasi zoologijos sode senolė visą laiką šypsojosi.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

žmonių gerumas negali nejaudinti

Labai jautrus ir širdį veriantis, bet tuo pačiu ir glostantis straipsnis. Bet...nei vieno komentaro. Žmonėms neįdomu. Užtat po straipsniais apie sintetines barakudas arba kokius debilnikus - pilna komentarų. Šlykštūs man šitie laikai.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS