Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siūlo suformuoti bendrą paieškos ir gelbėjimo bei išsiliejusios naftos jūroje, Kuršių mariose ir uoste likvidavimo sistemą, kuri priklausytų vienai ministerijai. Šiuo metu šias pareigas vykdo trys institucijos: uosto akvatorijoje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Kuršių mariose – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Baltijos jūroje – Karinės jūrų pajėgos (KJP).
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos nariai trečiadienį nutarė kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad galimybė optimizuoti gelbėjimo, paieškos ir teršalų likvidavimo funkcijas būtų aptarta su Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.
„Taip būtų ne tik optimizuotas darbas, bet ir taupomos valstybės lėšos. Šiuo metu ir kariškiai, ir uostininkai, ir pasieniečiai atlieka analogiškas funkcijas tik skirtingose vietose. Institucijos privalo turėti tam tikras pajėgas, budinčias 24 val. per parą, įrangą, būtinos priemonės kiekvienoje institucijoje dubliuojasi, joms įsigyti reikalingos milžiniškos lėšos, be to išbarsčius šią funkciją sudėtinga koordinuoti darbą“, – per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdį teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Posėdžio metu taip pat nuspręsta kreiptis į LR susisiekimo ministeriją dėl 2015 metais visą Baltijos jūros regiono laivyno sektorių paliesiančios ES direktyvos. Ja vadovaujantis Baltijos jūroje plaukiojantys laivai privalės naudoti žymiai mažesnio sieringumo degalus. Susisiekimo ministerijai siūloma surengti pasitarimą, kuriame būtų peržiūrėti sieros emisijos kiekius reglamentuojantys dokumentai, būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos tarp Baltijos, Šiaurės, Viduržemio bei Juodosios jūros uostų.
Naujausi komentarai