Jokių sankcijų švelninimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) 2009–2012 m. vadovavęs dabartinis Seimo narys Eugenijus Gentvilas teigė, jog iš tiesų yra girdėjęs, kad dalį politinių kalinių A. Lukašenkos režimas galbūt paleido mainais už trąšų tranzito atnaujinimą per Lietuvą.

„Kokių nors papildomų faktų nesu matęs ir užčiuopęs, todėl negalėčiau tvirtinti, kad tai galėtų būti tikras dalykas. Gali būti visaip. Netgi nepaisant europinių ar JAV sankcijų, tarkime, gelbstint savo uosto situaciją, visai tikėtina, kad gali būti nutarta leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, bet tai nesietina su S. Cichanouskio ir kitų kalinių paleidimu“, – dėstė E. Gentvilas.

Tą patį akcentavo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris, kaip rašė „Elta“, iškart po politinių kalinių paleidimo teigęs, kad režimo sprendimas paleisti iš kalėjimo kalinius nėra argumentas švelninti šiuo metu taikomas sankcijas Baltarusijai.

Ministras tuomet pabrėžė, kad A. Lukašenka per pastarąjį pusmetį dėl politinių priežasčių įkalino daugiau žmonių nei paleido, todėl, anot K. Budrio, sankcijos Baltarusijai turėtų būti sinchronizuojamos su šiuo metu taikomomis Rusijai.

Atšaukė: baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą buvo sustabdytas nuo 2022 m. vasario 1 d. Sutartį su Baltarusijos gamintoja nutraukė valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, sutarties denonsavimui pritarė Seimas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Moralinių svertų skalė

Nepaisant to, Baltarusija visokiais būdais siekia sankcijų naikinimo arba bent jau sušvelninimo, ypač kalio trąšų eksportuotojai valstybinei įmonei „Belaruskalij“, nes lėšos už eksportą solidžiai pildė režimo iždą.

Ir tokių sankcijų sušvelninimo šalininkų yra net Lietuvos Seime.

„Buvo Remigijaus Žemaitaičio pašūkavimai, kad reikia grąžinti trąšų eksportą per Lietuvą. Šių metų sausį jis tą pareiškė. Tas krito į akis. Žmogus, kuris protestuoja prieš viską, kas vyksta Lietuvoje, natūralu, protestuoja ir prieš tai, argumentuodamas, kad mes žlugdome lietuvišką verslą. Galima numanyti, kad jis bando pelnyti trąšų pervežėjų simpatijas savo naudai“, – svarstė E. Gentvilas.

Sausį Seime R. Žemaitaitis kalbėjo apie būtinybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, o jau kovą paviešintoje VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtoje „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje“ oficialiai patvirtinta, jog ir Baltarusijos institucijos daro žingsnius, kad būtų atkurtas kalio trąšų eksportas per Klaipėdos jūrų uostą.

Dokumente akcentuota, jog Baltarusijos institucijų atstovai vykdo lobistinę veiklą, kad Lietuva ir ES keistų poziciją dėl trąšoms taikomų tarptautinių sankcijų.

Anot Seimo nario, buvusio KVJUD vadovo E. Gentvilo, jei trąšų tranzitas būtų atnaujintas mainais į Baltarusijos politinius kalinius, kurių yra per tūkstantį, tai reikštų, kad mes finansuotume A. Lukašenkos režimą.

E. Gentvilo teigimu, sunkiai įsivaizduojama, kad tai darytų Lietuva, nes tai jau yra ir moralės dalykai.

Politikas teigė su tokiais mainais niekaip negalėtų sutikti.

„Kadaise buvo Vyriausybės apsisprendimas didinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą dar prezidentės Dalios Grybauskaitės laikais. Tuomet iš Ventspilio uosto Klaipėda perėmė trąšų krovą. Skubiai statėme krantines, gilinome kanalą ir perėmėme krovinius. Tad nuo 1 mln. tonų per metus pradėjome krauti 11–12 mln. tonų baltarusiškų trąšų. Tada buvo toks politinis sprendimas“, – teigė E. Gentvilas.

Dabar esą yra kitas politinis sprendimas, o ir A. Lukašenka po 2020 m. neteisėtų rinkimų yra visiškai kitoks.

„Todėl jo režimui reikalingas ne tik lietuviškų, bet ir tarptautinių sankcijų spaudimas, nes matome, kad jis padeda V. Putinui vykdyti karą prieš Ukrainą, jis lygiai taip pat padės vykdyti karą V. Putinui prieš bet ką. Turime suprasti, kad 2009 m. D. Grybauskaitė priimdama tuos sprendimus negalėjo net pagalvoti, kad iš Baltarusijos teritorijos bus atakuojama Ukraina. Dabar vienareikšmiškai esu už tai, kad sankcijų politika turi būti tęsiama toliau“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Nenumatė: po A. Lukašenkos vizito Vilniuje 2009 m. rugsėjį tuometė šalies prezidentė D. Grybauskaitė tada negalėjo net pagalvoti, kad kada nors iš Baltarusijos teritorijos bus atakuojama Ukraina. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Pozicija – kategoriška

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, dimisijos generolas Arvydas Pocius teigė, kad kol kas dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo jokios oficialios informacijos nėra.

„Yra įvairių kalbų, visokių dėlionių, bet oficialios informacijos neturiu. Net neabejoju, jog paleidęs politinius kalinius A. Lukašenka turėjo kažkokių savo išskaičiavimų. Galiu tik spėti, kad didžiojoje politikoje, kuri nėra vieša, galbūt yra kažkokie susitarimai. Neatmetu, kad tokiu savo gestu A. Lukašenka, kaip visada, siekia laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų, siekia demonstruoti, kad nėra jis toks jau blogas, nes ėmė ir paleido politinių kalinių“, – kalbėjo A. Pocius.

Esu už tai, kad sankcijų politika turi būti tęsiama toliau.

Tačiau Seimo narys pripažįsta, kad tai joks geros valios demonstravimas. Diktatorius veikiausiai turi labai konkrečių tikslų, kurių bando siekti po JAV specialiojo pasiuntinio K. Kelloggo vizito Minske.

„Nemanau, kad vyksta kažkokios derybos už mūsų nugarų. Esu tikras, kad VSD šiuo klausimu pateikia pakankamai informacijos valstybės vadovams ir jie ją visą turi. O kol karas vyksta Ukrainoje, kol Rusija kartu su Baltarusija yra vienose rogėse, atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą nematau jokių galimybių“, – pabrėžė A. Pocius.

Tai – politinis sprendimas

KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas taip pat teigė, kad dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Klaipėdos uostą nėra jokių naujienų.

„Kol kas tranzitas yra sustabdytas. Be to, kad kažkur kažkokie pokalbiai vyksta tuo klausimu, daugiau jokių konkrečių naujienų nėra. Mano žiniomis, absoliučiai niekas nėra pasikeitę, kitaip tariant, jokių pokyčių nuo tranzito sustabdymo neįvyko“, – pabrėžė A. Latakas.

Uosto vadovas neslėpė, kad trąšų krovą būtų galima atnaujinti kad ir tuoj pat, jei staiga būtų atšauktos sankcijos.

„Infrastruktūra paruošta, viskas išliko, niekas neišardyta. Terminalas, kuris krovė trąšas, yra, kitas terminalas, kuris gali krauti birias trąšas, taip pat yra. Manau, kad uoste atrastume ir daugiau vietų trąšų krovai, jei toks poreikis būtų. Negalėčiau atsakyti už geležinkelius, bet, kiek suprantu, visi tie kanalai tebėra veikiantys. Tačiau neturiu jokių indikacijų, kad tas galėtų prasidėti šiandien ar rytoj. Tai yra politiniai sprendimai ir atsakymų reikėtų klausti politikų“, – teigė A. Latakas.

Pasak KVJUD vadovo, su trąšas krovusios kompanijos atstovais bendravo tik tada, kai buvo baigtas tranzitas, esą dabar iš jų pusės jokio aktyvumo nebuvo.

Eugenijus Gentvilas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Arbitražo fronte – štilis

2024 m. spalį valstybinė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ inicijavo tarptautinį arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito nutraukimo.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad iš Lietuvos reikalaujama atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius, vėliau ši suma išaugo iki 15 mlrd. eurų.

Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti. Įprastai tokio pobūdžio bylos trunka trejus ar net penkerius metus.

Tad kol kas jokių naujienų nėra ir tarptautinio arbitražo fronte.

„Šiuo metu daugiau komentarų apie arbitražo procesą teikti negalime, kadangi arbitražo teismas dar nėra suformavęs arbitražo procesui taikomų reikalavimų“, – dienraštis gavo atsakymą iš Susisiekimo ministerijos.

Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o tai, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.