Parlamento „paštininkai“

Mokesčių inspekcija medžioja po šalį „paštininkus“, tai yra darbdavius, dalinančius samdiniams neoficialius atlyginimus vokeliuose. Tačiau medžioklė yra bergždžia, nes juodžiausi „paštininkai“ sėdi Seime.

Tiesa, vienas eksparlamentaras dėl „vokelinės“ buhalterijos jo vadovaujamoje partijoje ir firmose jau slapstosi Maskvoje.

Seimūnai dainininkė Ona Valiukevičiūtė ir ūkininkas Jonas Ramonas pratęsė pabėgusio į Rusiją kolegos reikalą ir fiktyviai dalijo savo padėjėjų algą.

Dažniausiai seimūnų padėjėjai iš tikro dirba partijų funkcionieriais. Arba dalį seimūnų padėjėjų algų partijos palieka rinkėjų mulkinimui - politinei reklamai.

Jei „vokeliauja“ įstatymų leidėjai, net ir sąžiningi darbdaviai susigundo nemokėti valstybei mokesčių.

Žmogėnai, papuolę į Seimą, kad po kadencijos užsitikrintų sotų rentininkų gyvenimą, neturintys sentimentų teisingumui, kaitaliojantys partijas priklausomai nuo mėnulio fazės, valstybę pavertė chaoso citadele.

Kai neslegia jokia atsakomybė, galima elgtis kaip nusikaltėliams.

Juolab kad ir kolegos parlamentarai neskubės saviškio leisti įmesti į belangę. Jie patys gyvena stikliniuose nameliuose, todėl akmenimis nesišvaisto.

Išguiti iš Seimo „paštininkus“ galėtų visai kitaip organizuotas padėjėjų institutas. Parlamentarams turėtų talkinti sociologai, socialinio darbo specialistai, kurie būtų priimti į darbą neterminuotai. O seimūnų padėjėjai - politinio pasitikėjimo tarnautojai, kurie pasitraukia iš darbo pasibaigus parlamento kadencijai.

Kiekvienoje apskrityje galėtų būti Seimo kanceliarijai pavaldi tarnyba, kuri aptarnautų visus toje teritorijoje išrinktus Seimo narius nepriklausomai nuo parlamentarų politinio atspalvio.

Sociologai tirtų rinkėjų nuomonę, kad Seimo nariai žinotų tikrąją padėtį šalyje: kas piliečiams yra svarbiausia, kuriuos įstatymus reikia priimti, kuriuos tobulinti.

Socialiniai darbuotojai galėtų daliai interesantų iš karto padėti, nes dažnai žmonių problemoms spręsti reikia ne sostinės, o vietinės valdžios jautrumo.

Galbūt tokios Seimo pagalbininkų tarnybos kainuotų brangiau nei padėjėjai. Tačiau tautiečiams būtų žymiai daugiau naudos nei dabar, kai valstybės pinigai plaukia į parlamentarų kišenes arba partijų veiklai.