Pasileidusi ir girta valdžia

Girti prokurorai, darantys avarijas, teisėjai, perkantys prostitutes, o paskui jas linčiuojantys už vagystes, - tapo Lietuvos kasdienybe.

Galima pasidžiaugti, kad prisikiaulinę teisėsaugininkai jau nebeieško užuovėjos, o atsistatydina.

Anksčiau susikompromitavę įstatymų saugotojai kabindavosi į savo postą iki paskutinio kraujo lašo. Kartais jiems net pavykdavo teismuose įrodyti, kad juoda yra balta.

Naujos teisėsaugininkų tradicijos - prisikiaulinus atsistatydinti - dar nepraktikuoja Seimo nariai.

Parlamentarai sugeba pabėgti iš avarijos vietos, suversti kaltę sužalotam keleiviui, kad šis vairavo. O paskui jiems net ne gėda teisintis, kad kažkas ne taip suprato, apie ką buvo kalbama.

Įlįsti į žmogaus sielą, priimant, renkant į svarbias pareigas, dar nėra techninių galimybių.

Europa jau sugalvojo diskriminuoti rūkalius. Darbdaviai galės pasiųsti rūkytoją, iš kur atėjęs, jei turės tokį pat nerūkantį į vietą.

O gal atėjo laikas į teisėsaugininkus priimti, o į Seimą leisti balotiruotis tik blaivininkus? Žinoma, ir ne narkomanus.

O ką daryti su svetimmoteriavimu ar svetimvyriavimu? Gal paprovokuoti prostitutėmis ir žigolo?

Beje, vienas aukštas pareigūnas užkibo, išprovokuotas žurnalistės, apsimetusios prostitute. Jam nereikėjo palikti tarnybos, atsipirko valdžios pabarimais ir visuomenės pašaipomis: „A, čia tas, kurį žurnaliūga išdūrė“.

Vis dėlto teks dar ne kartą kraipyti galvas, traukti pečiais dėl įstatymų leidėjų ir jų saugotojų išdaigų.

Jie yra iš tos pačios visuomenės, kuriai įstatymai reikalingi tam, kad juos galėtų apeiti arba pažeidinėti. O gavę aukštus postus gilina šalies moralinę krizę.

Nepavyks atsigabenti aukštos moralės, pareigingų politikų ir valdininkų iš kitos šalies ar planetos. Teks auklėti savus.

Pasigirsta nuomonių, kad visus reikia atleisti iš darbo ir priimti naujus, kurie dar neragavo biurokrato duonos. Panašiai kaip bolševikai 1917 metais - susodinti į bankus valstiečius ir kareivius vietoje patyrusių, bet nepriimtinų dėl socialinės kilmės finansininkų.

Masinės represijos gali sukelti tik masinę sumaištį.

Matyt, jau atėjo laikas ne tik kalbėti, bet ir taikyti visiems valstybinių institucijų, įstaigų, įmonių vadovams, pavaduotojams, padalinių vadovams 4-5 metų kadenciją.

Gal žinojimas, kad savo poste esi neamžinas valdovas, padėtų pasitempti. Kiltų bent abejonė prieš pasielgiant kiauliškai.