"Išlaikyčiau anglų kalbos valstybinį egzaminą už dvyliktokę merginą. Atvažiuočiau bet kur Lietuvoje. Garantuojamas rezultatas – 85–95 proc. Kaina – 800 litų."
Siūlosi profesionali vertėja
Toks skelbimas, įdėtas interneto svetainėje www.mokslai.lt, kai vis spartesniu žingsniu artėja brandos egzaminai, – daugiau nei įdomus. Dar ir todėl, kad skelbimą įdėjusi mergina nenurodė savo telefono numerio, o tik paslaugą neva atitinkantį elektroninį paštą: [email protected].
Dvyliktoke apsimetusi "Klaipėdos" žurnalistė skelbimo autorės paprašė padėti už pinigus puikiai išlaikyti anglų kalbos valstybinį egzaminą. Tačiau laukė nusivylimas. Mergina, dar kartą patikinusi, kad tokie skelbimai yra rimti, atsakė, jog jau yra susitarusi su kita dvyliktoke, todėl nieko negalinti padėti.
Tačiau mergina pagalbos labai prašiusiai "dvyliktokei" praskleidė tokio originalaus verslo užkulisius.
Nors kaip įmanydama slėpė savo vardą, gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigą, ji prisipažino esanti paskutiniojo kurso anglų filologijos studentė, dar dirbanti ir vertėja.
"Anglų kalbos valstybinis egzaminas yra vienas lengvesnių, kuriuos teko laikyti. Esu laikiusi tarptautinius egzaminus, stojant į užsienio universitetus. Jie daug sunkesni ir tai gaunu aukštesnius balus. Todėl lietuviško valstybinio egzamino laisvai galiu garantuoti tokį aukštą balą", – paklausta apie garantijas, kad už didelę pinigų sumą perkama paslauga bus veiksminga, atsakė skelbimo autorė.
Už 97 balus – 1200 litų
Suabejojus prašomos sumos dydžiu, juk 800 litų – išties nemaži pinigai, pašnekovė pabrėžė, kad toks įkainis net labai normalus.
"Pernai už anglų kalbos valstybinio egzamino rezultatą 97 proc. gavau 1,2 tūkst. litų. Tad dabar prašoma suma, manau, yra normali", – nuomonę reiškė mergina.
Taip pat yra sugalvota ir atsiskaitymo sistema. Pusę sutartos sumos dvyliktokas už jį egzaminą laikančiam "verslininkui" sumoka prieš žinių patikrinimą, o kitą pusę tuomet, kai jau paaiškėja egzamino rezultatai.
"Paprastai sakau, kad jei egzamino įvertinimas bus mažesnis nei tartasi, tai ir ta antroji suma bus mažesnė. Bet man dar taip nėra buvę", – tikino studentė.
Svarbu niekam nepasakoti
Ne pirmą kartą egzaminus už abiturientus laikiusi mergina atskleidė ir brandos sesijos organizavimo ydas.
Kaip galima kitam asmeniui vietoj dvyliktoko patekti į egzamino patalpą? "Svarbiausia turėti tikro egzaminą laikančio dvyliktoko asmens dokumentą. Jį ir nešuosi su savimi. Jei reikia, šiek tiek pakoreguoju savo išvaizdą, tačiau niekas tų paso nuotraukų netyrinėja. Be to, juk jos darytos prieš kelerius metus. Per tą laikotarpį dauguma plaukus ir kirpo, ir dažė, ir auskarų veidan prisivėrė, ir storėjo, ir plonėjo, todėl nustatyti, kad einama su svetimu pasu, sudėtinga. Taigi, svarbu tik turėti tikrą abituriento pasą ir dar svarbiau niekam nepasakoti apie tai, kad pavydintys klasiokai neišduotų", – patarė patirties turinti mergina.
Tačiau ji teigė, kad rasti žmogų, už dvyliktoką galintį išlaikyti egzaminą, yra sunku: "Bent aš daugiau tokių nepažįstu, o ir pati niekam nepasakoju, nes geriau kai nežino, tuomet nėra jokios rizikos".
Tikrina svetimi mokytojai
Svetimam žmogui patekti į egzamino patalpą bent jau Klaipėdoje išties nesunku.
Nė vienas abiturientas nė vieno valstybinio egzamino nelaiko toje mokykloje, kurioje mokėsi. Kiekvienos disciplinos žinių patikrinimui yra parenkamos kelios ugdymo įstaigos, į kurias abiturientai ir išskirstomi. Pavyzdžiui, daugiau nei tūkstantis lietuvių kalbos valstybinį egzaminą laikysiančių uostamiesčio abiturientų pasklis po dešimt mokyklų.
"Moksleivių niekas taip gerai nepažįsta, kaip jų mokytojai. Todėl į tuos centrus, į kuriuos išskirstomi abiturientai, atsiunčiama ir po kelis mokytojus iš jų mokyklų. Svarbu, kad jie nebūtų egzamino disciplinos mokytojai ir klasės auklėtojai. Todėl sužiūrėti, ar nėra svetimų žmonių, nesunku", – sakė Nacionalinio egzaminų centro atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė užtikrino, kad centruose mokyklų, iš kurių moksleiviai ateina laikyti egzaminų, mokytojų negali būti jokiais būdais.
"Visos mokyklos siūlo mokytojus, kurie gali prižiūrėti, kaip vyksta egzaminai. Juos atrenkant kiekvienam žinių patikrinimui, žiūrime, kad nebūtų tos egzamino disciplinos pedagogas ir dar, kad nebūtų iš tos mokyklos, iš kurios yra atėjusių abiturientų", – tvirtino V.Kazakauskienė.
Patekus į egzamino patalpą, abiturientui yra suteikiamas kodas, kuriuo ir žymimos atliktos užduotys. Todėl asmens dokumento savininko klausimas tampa visai nebesvarbus.
Pasus bando ir padirbti
Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos teigimu, prieš abiturientus įleidžiant į salę, kur vyks egzaminas, labai atidžiai tikrinami jų asmens dokumentai, tyrinėjamos nuotraukos. Tačiau per penkiolika minučių reikia patikrinti vidutiniškai šimto abiturientų asmens dokumentus.
"Nėra buvę taip, kad svetimas žmogus patektų į egzaminą", – patikino V.Kazakauskienė.
Todėl ji labai nustebo išgirdusi, kad šalyje atsirado nauja verslo rūšis, kai už pinigus samdomi asmenys, kurie apsimetę abiturientais, už šiuos laiko egzaminus.
"Tikrai pirmą kartą girdžiu, kad tai vyksta. Gerai, kad rašote. Reikės dar atidžiau tikrinti dvyliktokų asmens dokumentus", – nuostabos neslėpė pašnekovė.
Nacionalinio egzaminų centro atstovas A.Malinovkis teigė, jog per pastaruosius kelerius metus pasitaikė keli atvejai, kai svetimas žmogus su abituriento asmens dokumentu bandė patekti į egzaminavimo patalpą. Būta ir atvejų, kai bandyta į žinių patikrinimą prasibrauti su padirbtu dokumentu – jame buvo apsimetėlio nuotrauka.
"Visais šiais atvejais prasibrauti į egzaminą ne abiturientams nepavyko. Sugautieji aiškino, jog norėjo padėti draugui išlaikyti egzaminą. Atvejų, kad tik vėliau išsiaiškintume, jog svetimas žmogus už dvyliktoką išlaikė egzaminą, taip pat nebuvo", – tikino A.Malinovskis.
Tačiau pokalbis su studente, už dvyliktokus laikančia egzaminus, įrodė, kad tokie atvejai išties egzistuoja.
Išmetė dėl telefono
A.Malinovskio teigimu, kito varianto, kaip organizuoti egzaminus nėra. Lieka tik atidžiai tikrinti asmens dokumentus. "Juk su biometriniais pasais kol kas tik į Ameriką galime nuskristi", – teigė Nacionalinio egzaminų centro atstovas.
Jei yra nustatoma, kad asmuo su svetimu pasu bandė patekti į egzaminą, jis perduodamas policijai ir pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimų dokumentų naudojimo.
Abiturientui taip pat gresia sankcija. Jis pašalinamas iš egzamino, kurį turi galimybę perlaikyti tik kitais metais, todėl negali gauti brandos atestato.
Pernai visoje šalyje taip nubausti vos du dvyliktokai. Tačiau jie iš egzamino buvo pašalinti dėl mėginimo nusirašyti.
Per praėjusią brandos egzaminų sesiją Klaipėdoje iš žinių patikrinimo vietos buvo pašalintas vienas dvyliktokas. Priežastis – salėje suskambęs mobilusis telefonas, kurį griežtai draudžiama įsinešti. Tačiau anksčiau išlaikytų egzaminų kiekio jam pakako, kad gautų brandos atestatą.
Klaipėdos abiturientai, laikantys valstybinius (V) ir mokyklinius (M) egzaminus
Lietuvių (gimtoji) kalba – 1041 (V) ir 2046 (M)
Lietuvių valstybinė kalba – 217 (V) ir 324 (M)
Informacinės technologijos – 58 (V) ir 226 (M)
Vokiečių kalba – 68 (V) ir 82 (M)
Rusų kalba – 41 (V) ir 202 (M)
Anglų kalba – 955 (V) ir 1001 (M)
Matematika – 626 (V) ir 1715 (M)
Chemija – 128 (V) ir 114 (M)
Biologija – 185 (V) ir 835 (M)
Fizika – 150 (V) ir 234 (M)
Istorija – 566 (V) ir 1111 (M)
Brandos egzaminų pagrindinės sesijos tvarkaraštis
Lietuvių kalba (gimtoji) – gegužės 20 d.
Lietuvių kalba (valstybinė) – gegužės 20 d.
Informacinės technologijos – gegužės 22 d.
Vokiečių kalba – gegužės 25 d.
Matematika – gegužės 27 d.
Rusų kalba – gegužės 29 d.
Chemija – birželio 1 d.
Anglų kalba – birželio 3 d.
Biologija – birželio 5 d.
Fizika – birželio 8 d.
Istorija – birželio 10 d.
2006 metų egzaminų skandalas
Tarp lietuvių kalbos valstybinį egzaminą (testą) laikiusių abiturientų iškart po žinių patikrinimo pasklido žinia apie tai, kad egzamino užduotys buvo išplatintos gerokai prieš egzaminą.
Pirmieji apie tai prabilo Vilniaus dvyliktokai. Jie net nurodė gimnazijas, kurių abiturientai prieš egzaminą dalijosi būsimų užduočių informacija.
Netrukus apie užduočių nutekinimą prakalbo ir Klaipėdos abiturientai. Jie teigė, kad kai kurie klasės draugai, besimokę ne itin gerai, po valandos išėjo plačiai šypsodamiesi ir įsitikinę, kad gaus ne mažiau kaip 90 balų.
Galiausiai visi šalies abiturientai konstatavo, kad sąžiningai egzaminą laikiusių dvyliktokų buvo mažuma, nes paaiškėjo, kad užduotys naktį prieš egzaminą buvo pardavinėjamos internete, o iki žinių patikrinimo likus kelioms valandoms net atiduodamos dykai.
Kelios dienos po egzamino abiturientai daugelyje šalies miestų organizavo piketus, kuriuose reikalavo, kad atsistatydintų tuometis švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuza, ir kad būtų leista iš naujo laikyti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą.
Netrukus po piketo Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė datą, kada skandalingasis egzaminas bus perlaikomas.
Egzaminų užduočių nutekinimo faktą ėmė tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba ir policija. Tačiau ir šiandien kaltininkai nėra įvardyti.
Dabar egzaminų užduotys yra pripažįstamos tarnybine paslaptimi, todėl sustiprinta jų apsauga.
Naujausi komentarai