Pavasarinė piromanija

Vieno žiauriausio banditizmo prieš gamtą ir žmones - žolės deginimo bėdą valdžia jau seniai numetė iškuopti gaisrininkams.

Jie turi užgesinti degančius laukus, išaiškinti nusikaltėlius ir nubausti juos keliomis šimtinėmis.

Tačiau žolės gaisrai pasiglemžia ne tik paukštelių lizdus ir vabaliją, bet ir vienkiemius su žmonių gyvybėmis.

Kodėl valdžia „neįpiešia“ į Baudžiamąjį kodeksą straipsnio už žolės deginimą, kaip pasikėsinimą nužudyti?

Kodėl niekas neplaka apsileidėlių rudenį už tai, kad palieka styroti iki sauso pavasario nepjautas pakeles ir laukus?

Valdžiai pakanka, kad už žolės deginimą civiliai asmenys gali būti nubausti pinigine bauda nuo 25 iki 500 litų, o pareigūnai - nuo 100 iki 600 litų.

Nuo metų pradžios jau išdegė apie 1,9 tūkst. hektaro atvirų teritorijų, ir tokie gaisrai sudaro beveik 35 proc. visų gaisrų.

Daugiausia gaisrų atvirose teritorijose ugniagesiams teko gesinti Vilniaus - 529, Kauno -353 ir Klaipėdos - 207 apskrityse.

Vien tik užvakar ugniagesiai užgesino 102 gaisrus, kilusius atvirose teritorijose. Jų metu išdegė apie 12 tūkst. arų ploto.

Pernai priešgaisrinės priežiūros pareigūnai už žolės deginimą nubaudė 124 pažeidėjus, jiems skirta tik 12 850 litų baudų.

Pernai nuo degančių pievų įsiliepsnojo ir sudegė net 112 įvairių pastatų, dar daugiau jų apdegė. Pernai išdegusiose atvirose teritorijose buvo rasta net 12 liepsnose žuvusių gyventojų, dar 9 patyrė traumas.

Tačiau valdžiai šios žmonių netektys - nė motais.

Niekaip neįmanoma atplėšti valdininkų užpakalių nuo šiltų kėdžių, akių - nuo pornografinių tinklalapių, o lūpų - nuo kavos puodo.

Todėl niekas negali rudenį apvažiuoti laukus ir priversti sklypų savininkus nupjauti styrančią žolę ar aparti neprižiūrimas teritorijas.

Gal reikės kokių nors savanorių iš Jungtinių Valstijų užsakyti per struktūrinius Europos Sąjungos fondus?

O gal nuo piromanijos žmonės turės gintis tik linčo teismais.