Dienos komentaras

Pavėluota paspirtis

Prezidentūros intelektas vakar padidėjo mažiausiai dvigubai. Petras Vaitiekūnas, patyręs diplomatas ir politikas, o be to, tiesiog padorus žmogus tapo Prezidento patarėju užsienio politikai.

Jis turi mažai šansų dirbti šį darbą tiek pat ilgai, kiek Laima Paksienė skelbiasi šeimininkausianti rezidencijoje Turniškėse, todėl į prezidentūrą įsikraustė tik kaip Užsienio reikalų ministerijos delegatas. Užsitikrinęs sau tolesnę diplomato karjerą, kai R.Paksas nebebus Prezidentas.

Jau šiandien galima prognozuoti, kad, skirtingai nei Alvydas Medalinskas, P.Vaitiekūnas nesukels alergijos Vilniaus politinei bendruomenei. Jis veiks taupymo režimu, tiesiog pasistengdamas, kad Prezidentas (netapatinti su piliečiu Rolandu Paksu!) atliktų savo pareigą - koordinuotų Lietuvos užsienio politiką.

Galima nujausti, kad P.Vaitiekūnas prezidentūroje jau pajuto apkasų dvasią. Gerokai nepanašią į tą, kuri tvyrojo pirmuosiuose Sąjūdžio susirinkimuose. Juose būsimasis patarėjas brendo kaip politikas. Taigi paskyrimas neturėtų teikti didelio džiaugsmo. Labiau panašu, kad tai daroma iš pareigos Tėvynei.

Rašau tai be jokios ironijos. Tas žodis - pareiga - racionalioje ir savanaudiškoje Vilniaus politinėje bendruomenėje jau senokai nevartojamas tiesiogine reikšme. Dažniausiai jį pamaino kitas žodis - interesai.

O dėl asmeninių interesų į prezidentūrą šiandien eitų tik niekam nežinomi žmonės. Taip, kaip einama į kokį nors televizijos realybės šou - išgarsėti, atkreipti į save dėmesį. Dar ėjimas į prezidentūrą iš asmeninių paskatų pasiteisintų kaip įnašas į liberalų demokratų rinkimų kasą: aš pasiaukosiu, o jūs mane - į pirmą dešimtuką.

Tačiau tokių gudruolių neatsirado. Tiesą sakant, paskutinis toks parodė padus pačioje skandalo pradžioje. A.Medalinskas, atėjęs į R.Pakso komandą, kai šis ėmė teikti vilčių kaip kandidatas į Prezidento postą, pabėgo iš prezidentūros net neatsisukdamas pirmą skandalo mėnesį. Tiesa, mainais į gerą elgesį jis paprašė vietos libdemų sąraše į Europarlamentą. Kažkur labai arti Eugenijaus Maldeikio, kuris tame sąraše bus pirmasis.

Tai, kad P.Vaitiekūnas stojo tarnauti Prezidentui, - labai svarbus dalykas skandalą stebinčių žmonių moralinei savijautai. Kas labiausiai žeidžia šiame skandale? Tai, kad politikai, neišskiriant nė vienos pusės, taip vieningai niokoja Prezidento instituciją, kartu žemindami ir mūsų valstybę.

Ar galima nepritarti R.Paksui, tačiau nežeminti valstybės ir Prezidento? Galima. Toks P.Vaitiekūno atsakymas. Ir tai - moralaus žmogaus atsakymas.

Kaip teisingai pasakė Nikolajus Medvedevas, teisindamas savo vadovaujamos komisijos nenorą kartu vertinti ir Prezidento pokalbio pasiklausymą, ir jo paviešinimo aplinkybes: “Alus - atskirai, musės - atskirai”. Tik tąkart N.Medvedevas pirmiausiai rūpinosi “musėmis”. P.Vaitiekūnas renkasi “alų”. Padėk jam, Dieve!