PERMAINOS – TIK DĖL AKIŲ?

Praėjus aštuoneriems metams po pastarųjų permainų, vėl reformuojama Lietuvos darbo birža. Tačiau ir po reformos toliau išliks centrinis Lietuvos darbo biržos aparatas su beveik 100 darbuotojų, dubliuojančių ministerijos klerkų darbą, o taupoma bus teritorinių skyrių sąskaita, kurie tiesiogiai dirba su klientais.

Laukimas, įtampa ir dvivaldystė

"Šiandien važiuosime į Vilnių pas vadovybę dėl reformos", – tiek vakar tepasakė Andrius Adomaitis, ilgametis Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovas, pastaruosius septynerius metus – įstaigos direktoriaus pavaduotojas, kuriam ant pečių šiuo metu užkrautos ir direktoriaus funkcijos.

Klaipėdos teritorinė darbo birža jau trečią mėnesį darbuojasi be vadovo, nes buvęs įstaigos direktorius Mindaugas Skritulskas dėl nesutarimų su centrine valdžia būtent dėl reformos apsisprendė palikti šį postą dar metų pradžioje.

"Reforma labiausiai palies padalinių ir skyrių vadovus bei pavaduotojus. Aš pats dirbsiu iki spalio 1 dienos. Klaipėdos padalinys neteks juridinio statuso, viskas bus centralizuota Vilniuje. Klaipėdos regione, vilniečių skaičiavimais, neliks 12 žmonių, mūsų duomenimis, bus panaikinta apie 30 etatų. Kol kas nėra jokių kriterijų, ką atleisti, ką palikti. Dabar mes kas savaitę važinėjame į Vilnių, kur mums vis tikslina, kas čia bus ir kaip. Aišku viena, kad nebeliks vadovų", – teigė A.Adomaitis.

Šiuo metu veikianti Lietuvos darbo birža ir 10 teritorinių padalinių nuo spalio 1-osios taps vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba.

Po reorganizacijos visi klientų aptarnavimo skyriai, kurie teikia paslaugas, esą išliks, tik jie bus pavaldūs naujai įkurtiems penkiems Klientų aptarnavimo departamentams.

Dienraščio duomenimis, Lietuvoje jau yra įsteigti keturi Klientų aptarnavimo departamentai (išskyrus Klaipėdoje), kurie turi savo naujus vadovus.

Taigi tuose keturiuose teritoriniuose padaliniuose tebedirbant ir dar neatleistiems direktoriams, ir naujiems departamentų vadovams, šiuo metu vyrauja tam tikra dvivaldystė.

M.Skritulsko "akibrokštas"

Lietuvos darbo biržos reformos išvakarėse iš darbo pasitraukė Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas M.Skritulskas, kuris, neaštrindamas kampų, paaiškino, jog tiesiog nusprendė pakeisti veiklos sritį.

"Septynerius metus atidirbau, todėl nusprendžiau, kad reikia keisti darbo sritį. Dabar užsiimu savo privačiu verslu", – nedaugžodžiavo M.Skritulskas.

Vis dėlto pasitraukimą iš šio posto, ko gero, lėmė M.Skritulsko "erezija", kai jis viešojoje erdvėje dar pernai vasarą visuomenę supažindino su klaipėdiečių parengtu Darbo biržos pertvarkos variantu.

Juo siūlė visai atsisakyti centrinio institucijos aparato Vilniuje, o tai buvo nedovanotina "klaida", paliekant tiktai keturias regionines darbo biržas ir taip kasmet sutaupant po 5,2 mln. eurų.

M.Skritulsko manymu, beveik 100 darbuotojų turinti Lietuvos darbo birža atlieka tik tarpininko vaidmenį tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritorinių darbo biržų, o, be to, dubliuoja dalį funkcijų, kurias vykdo ministerijos Darbo departamentas su 30 darbuotojų.

"Mūsų idėja buvo atsisakyti centrinio Darbo biržos aparato, kur de facto per 100 žmonių jokių paslaugų neteikia, ir suformuoti keturias stiprias regionines Užimtumo tarnybas, kurios veiktų gana savarankiškai, o joms vadovautų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos", – pasakojo M.Skritulskas.

Šis buvusio Klaipėdos teritorinio padalinio direktoriaus "akibrokštas" jam pačiam kainavo daug nervų.

Lietuvos darbo biržos vadovybė, be kitų "spaudimo" būdų, surengė tyrimą dėl M.Skritulsko galimo tarnybinio nusižengimo, tačiau šis baigėsi be rezultatų.

Vilnius telkia valdžią

M.Skritulsko ir jo komandos parengto darbo biržos reformos projekte buvo siūloma šalia regioninių Užimtumo tarnybų įsteigti tarybas, įtraukiant savivaldos, verslo atstovus, kad jie nustatytų prioritetus, kurie atlieptų verslo ir savivaldos poreikius, formuojant darbo rinkos politiką.

"Siūlėme sutaupyti, įdiegiant elektronines paslaugas, kad žmogus neišeidamas iš namų galėtų užsiregistruoti Darbo biržoje. Dabar tokios techninės galimybės nėra. Galima registruotis elektroniniu būdu, bet asmuo vis tiek privalo ateiti į darbo biržą du kartus. Mes siūlėme įdiegti technologijas, kurios taikomos pažangiose ES šalyse, bet to niekas neišgirdo", – dėstė M.Skritulskas.

Anot M.Skritulsko, neįdiegus naujų technologijų, Darbo biržos pertvarka paprastam žmogui nieko neduos.

"Atvirai kalbant, nemačiau jokių realių pokyčių nei diegiant elektronines paslaugas, nei optimizuojant valdymą, o girdėjosi tik lozungai, kad sumažins vadovaujančiųjų skaičių, bet tie žmonės gi niekur nedings, tik pareigybės keisis. Mano įsitikinimu, ir toliau bus dirbama kaip prieš 15 metų", – pastebėjo M.Skritulskas.

Kalbėdamas bendrai apie regioninę politiką, ne tik Darbo biržą, pašnekovas akcentavo, jog didieji miestai – Šiauliai, Klaipėda, Panevėžys praranda administracinį svorį, o galutinai susiformavo vienas centras su centralizuota valdžia Vilniuje.

Tai neabejotinai turi įtakos ir demografiniams pokyčiams.

M.Skritulsko teigimu, kokia prasmė jaunuoliui iš Šiaulių ar Klaipėdos grįžti į gimtąjį miestą, kur jam nėra jokios perspektyvos, tad lieka tik Vilnius arba Londonas.

Kiek kainuos reforma?

Darbo biržos atstovų pasiteiravus, kiek bus sutaupyta, jei teritoriniuose skyriuose bus sumažinta administracijos darbuotojų, tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atsakė, jog "planuojama, kad pertvarka padės sutaupyti apie 1,8 mln. eurų".

"Visos sistemos etatų skaičius bus sumažintas 10 proc. (iš dabar esančių 1 433 liktų 1 290 pareigybių). Dirbančių tiesiogiai su klientais padaugės 78 darbuotojais, tai leis užtikrinti kokybiškesnes paslaugas klientams. Vadovaujančių darbuotojų skaičius sumažės 54 proc., administracines funkcijas vykdantys darbuotojai (kartu su vadovais) sudarys 12,1 procento visų pareigybių, dabar jų yra dvigubai daugiau", – pabrėžė M.Jankauskienė.

Jei būtų įgyvendinamas klaipėdiečių parengtas Darbo biržos reformos projektas, būtų sutaupyta tris kartus daugiau.

"Mano žiniomis, šiuo atveju nieko nebus sutaupyta, tik kainuos papildomų lėšų. Kiek žinau, vien šitai reformai yra skirta per milijoną, o viešinimui – apie trečdalis milijono eurų. Tačiau baisiausia, kad žmonės ir dabar nežino, kokia bus Darbo biržos struktūra, kokios pareigybės, o jau pertvarka vyksta", – stebėjosi buvęs Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius.

Reformos "architektai" tikina, jog reorganizacijos tikslas – "optimizuoti pagalbines ir administracines darbo biržos sistemos funkcijas, siekiant optimalaus ir efektyvaus įstaigos valdymo".

Tačiau akivaizdu, kad, neliečiant centrinės darbo biržos su 100 darbuotojų, kurie tiesiogiai niekada nedirbo ir nedirbs su klientais, esminių permainų šioje įstaigoje ir po šitos reformos nebus.

Brangiai kainuojanti tarnyba

2018 m. Lietuvos darbo biržos išlaikymui ir vystymui skirta 20,7 mln. eurų (sąmata sumažėjo 8 proc., palyginti su 2017 m.), iš jų darbo užmokesčiui – 13,4 mln. eurų (sumažėjo 3 proc., palyginti su 2017 m.), kitoms išlaidoms – 7,3 mln. eurų (sumažėjo 17,3 proc., palyginti su 2017 m.).

2015 m. pabaigoje Lietuvos darbo biržos valdomas turtas sudarė beveik 60 tūkst. kv. m. Planuojama, kad šiemet jis susitrauks dar 2,5 tūkst. kv. m.

Iš viso per trejus metus optimizuotas turtas sudarys 7,7 tūkst. kv. m.

2017 m. paramai persikvalifikuoti arba įgyti kvalifikaciją panaudota 35,7 tūkst. eurų.

Iš viso perkvalifikuota arba suteikta kvalifikacija buvo 21,3 tūkst. klientams.

Lietuvos darbo biržos informacija