Po kritusių karosų – bebrų eilė Pereiti į pagrindinį turinį

Po kritusių karosų – bebrų eilė

2025-04-29 11:20

Kuršių mariose fiksuotas masinis karosų kritimas – vis dar be tyrėjų aiškių atsakymų, kas pražudė žuvis. Kilo nerimas ir dėl netoli Dituvos aptiktų negyvų bebrų.

Po kritusių karosų – bebrų eilė
Po kritusių karosų – bebrų eilė / Skaitytojo nuotr.

Mįslės ir staigmenos nesibaigia

Negyvų bebrų aptiko žvejys, kuris žvejojo kanale, ištekančiame iš Dituvos tvenkinio.

Eidamas ties Derceklių kaimo Preilos gatve, žmogus išvydo dvi gaišenas. Nuo tvenkinio žvejys buvo nutolęs apie 200 metrų.

„Gal prisiėdė karosų?“ – retoriškai klausė žvejys.

Tačiau bebrai minta tik augmenija, tad ši žvejo versija mažai tikėtina.

„Bebrai karosų neėda. Jie graužia medžius, šakas, visokią augmeniją. Ar šis bebrų kritimas susijęs su karosų masiniu kritimu, nedrįsčiau tvirtinti. Reikia tirti gaišenas, tada bus aišku. O gal nušovė kas? Netoli juk sodai, kad pasidarbavo tyliai kas nors?“ – svarstė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Negalavimų neaptiko

Praėjusią savaitę buvo kilęs ažiotažas dėl masiškai krentančių karosų.

Negyvas žuvis žmonės buvo aptikę ties Kintais, Nida, Preila, Pervalka ir net Klaipėdos uostelyje.

Kadangi gaišo tik vienos rūšies žuvys, tąkart biologai kėlė versiją, kad karosus pražudė šioms žuvims būdinga liga – raudonligė.

Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad gavo tyrimų dėl Kuršių mariose kritusių karosų rezultatus. Kritę karosai nesirgo savo rūšiai būdinga liga.

Toliau tęsiamas tyrimas dėl susidariusios padėties. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Šilutės bei Neringos savivaldybės informuotos, kad pašalintų kritusias žuvis.

Informacija taip pat perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Dėmės byloja apie ligą

Tai gal karosai iš laimės krito?

„Tai gal karosai iš laimės krito? Man tai viskas aišku dėl tų karosų. Kaip galėjo ligos nerasti? Nuotraukose aiškiai matyti šiai ligai būdingi požymiai – papilvėje, palei uodegą ir šalia pelekų atsiranda tam tikros dėmės. Lokalios dėmės yra būdingos šiai ligai“, – tikino R. Dailidė.

Išgirdęs dar ir apie kritusius bebrus, jis tikino, kad pirmiausiai reikėtų aiškintis, nuo ko gali dvėsti vandens žinduoliai.

„Jei būtų užterštas vanduo, būtų kritusių ir kitų gyvūnų – ondatrų, kitų žinduolių rūšių. Jei kitų kritusių gyvūnų nėra, vadinasi, aiškintis teks labai konkrečiai – nuo ko krito du bebrai. Viena versija – šie du bebrai kažką suėdė. Šis bebrų kritimas yra labai keistas dalykas“, – paaiškino R. Dailidė.

Biologas pripažino, kad išties reikėtų susirūpinti tuomet, kai bebrai pradės kristi aplinkiniuose vandens telkiniuose.

Apie incidentą pranešta aplinkosaugininkams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
BLAIVININKAS

Alus - kaka.
0
0
tadas laikrascio be veliavos zurnalistui

o tai Remigijaus Dailidės šeimos nuotraukų nebus?
1
0
memelis

Uosto dumblas užterštas.
1
0
Visi komentarai (10)