POTVYNIUS UOSTAMIESTYJE LEMS IR KLIMATO POKYČIAI

Rugpjūčio pradžios audros tapo karščiausiu metu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ avarijas šalinantiems darbuotojams. Besikeičiantis klimatas ir dažnėsiančios staigios liūtys panašių iššūkių nepašykštės ir Klaipėdai. Pasirodo, ne vienoje vietoje potvynio buvo galima išvengti.

Užlieja tas pačias vietas

Nuo rugpjūčio 6 iki 9 d. avarinėms tarnyboms buvo pranešta apie kelias dešimtis užlietų namų rūsių. Didžioji dauguma tokių pranešimų užregistruota rugpjūčio 9-ąją, trečiadienį. Tą dieną avarinė tarnyba buvo kviečiama 36 kartus.

Vienoje vietoje nuo gatvės plūstantis vandens srautas išlenkė garažo vartus, pateko į katilinę, pirties patalpas, apsėmė automobilį, motociklą, pirties įrangą.

Tomis įsimintinomis dienomis žmonės pranešė ir apie apsemtus pastatus. Tiesa, mieste veikiančios įmonės su panašiomis bėdomis nesusidūrė.

Pasirodo, nuo smarkių liūčių labiausiai nukentėjo šiaurinė Klaipėdos dalis, nors buvo užlietų kiemų bei atskirų teritorijų pietinėje miesto pusėje.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė spaudai Eglė Jurevičiūtė vardijo labiausiai nuo vandens pertekliaus nukentėjusias vietas: Herkaus Manto gatvė po viaduku, Liepų, Danės, Naujoji Uosto, Tauralaukio, Sausio 15-osios, Mokyklos, Dubysos, Reikjaviko gatvės.

Vanduo telkšojo Paryžiaus Komunos ir Ryšininkų bei S. Daukanto ir J. Karoso gatvių sankryžoje, Mogiliovo ir Lūžų gatvių sankirtoje, Baltijos prospekte, Šilutės plente. Buvo apsemti atskiri šių gatvių ruožai.

Į didžiąją dalį šių teritorijų vandentiekininkams jau yra tekę vykti ankstesnių liūčių metu.

Nieko nuostabaus, kad smarkios liūtys suneša į lietaus kanalizaciją medžių lapus, šakeles, mulčą, gruntą nuo gatvių ir šaligatvių paviršiaus.

Atsivėrė smegduobės

Milžiniški vandens srautai kai kuriose Klaipėdos vietose išgraužė gruntą po gatvių bei šaligatvių danga ir suformavo smegduobes.

Taip atsitiko Sausio 15-osios gatvėje bei Minijos ir Perkėlos gatvių sankirtoje. Bendrovės darbuotojams buvo pranešta, kad Liepojos gatvėje vanduo išplovė trinkeles.

Nieko nuostabaus, kad smarkios liūtys suneša į lietaus kanalizaciją medžių lapus, šakeles, mulčą, gruntą nuo gatvių ir šaligatvių paviršiaus.

Tačiau ne vienoje vietoje kanalizacija nebūtų užsikimšusi, jeigu į ją nebūtų patekę stichijos nuplėšti automobilių valstybiniai numeriai, variklių dugno apsaugos. Visa tai sulėtina vandens subėgimą į lietaus nuotekų šulinius per groteles.

Pumpuodami vandenį iš užlietų teritorijų įmonės darbuotojai pastebi ir broko įrengiant viešąsias erdves atvejus, tačiau kur kas didesnė problema – neatsakingas gyventojų elgesys, kai į nuotekų tinklus metamos atliekos ar net kilimo, laminato dalys, kitos kamšatis nuotekų tinkluose sudarančios medžiagos.

Kolektoriai paseno

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovė pripažino, kad jau susiduriama ir su iššūkiais, keliamais besikeičiančio klimato.

„Per metus pastebimas kritulių kiekio padidėjimas. Pastaruoju metu užfiksuota atvejų, kai per kelias valandas iškrito mėnesio ir ilgesnio laikotarpio kritulių kiekis. Vanduo nespėja sutekėti į nuotekų tinklus, susidaro didelės vandens sankaupos. Kai kurie lietaus vandens surinkimui įrengti kolektoriai skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį ir jų pajėgumų nebepakanka, kyla infrastruktūros pralaidumo problemų. Taip pat dėl dažnesnių stiprių vėjo gūsių sutrikdomas elektros tiekimas, atsiranda įrangos gedimų, sutrikdoma siurblinių veikla. Dėl klimato kaitos įtakos pastebimas ir kylantis vandens lygis Kuršių mariose, upėse, todėl vietomis apsemiami tinklai, kurie nebegali efektyviai atlikti savo funkcijos“, – komentavo bendrovės atstovė.