Premjeras kabino makaronus

Prisigyvenome iki absurdo. Premjeras per televiziją kalbėjo nei šį, nei tą, o Prezidentas paprašė viešai atsakyti į opozicijos keliamus klausimus.

Prokurorai pučia dulkes nuo senų dokumentų, tikrindami, ar jie dūla archyvuose teisėtai.

Buvome įpratę, kad per televiziją valstybės galvos kalbėdavo, norėdami tautai pranešti svarbią naujieną, o ne savo nekaltybę gindami.

Premjeras vakar per generalinę repeticiją Lietuvos radijuje prieš išeidamas į televiziją aiškino, kad verslininkė yra jo žmona, o jis pats nieko bendro su šeimos verslu neturi, nes verslas yra asmeninis reikalas.

Kai kas nors primindavo, ko Algirdas Brazauskas prašė dėl „Draugystės“ viešbučio, kažkodėl Premjeras iškart susirgdavo sunkia sklerozės forma. Jis net negali aiškiai pasakyti, ar protegavo Kristiną Butrimienę, būsimąją Brazauskienę, į „Draugystės“ direktores ar ne. Nekalbant apie tai, kad būdamas prezidentu A.Brazauskas prašė Juliaus Veselkos neatiduoti „Draugystės“ į čekinę privatizaciją, o paskui iš prezidentūros, baigiantis kadencijai, keliavo raštai dėl „Draugystės“ privatizavimo.

Televizijoje Premjeras kalbėjo apie viską iš karto, todėl išėjo kalba apie nieką.

Jam nepavyko atsakyti ne į vieną keliamą klausimą, nes jis pats pripažino, kad nežino apie ką turįs porinti.

Nors tekstą Ministras Pirmininkas televizijoje turėjo, tačiau kalbėjo į jį beveik nežiūrėdamas. Todėl pamėtė visokių „perliukų“, pavyzdžiui: „Aš visada buvau prieš žmones“. Gal norėjo pasakyti, kad visada buvo žmonių matomas, tačiau pavadino save žmonijos priešu.

Premjeras atrodė teisus, kai aiškino apie tai, jog kalbėti dar buvo per anksti. Tik jo pasakyta priežastis neteisinga. Kalbėti per anksti buvo ne todėl, kad teisininkai dar neatliko tyrimo, o todėl, kad gausiame jo aparate neatsirado nė vieno drąsaus patarėjo. Patarėjo, kuris būtų neleidęs Ministrui Pirmininkui daugiau nei dvidešimt minučių kabinti tautai makaronus ant ausų per nacionalinę televiziją. Neatsirado nė vieno „aparačiko“, kuris būtų nors sudėliojęs akcentus Premjerui, kas iš tikrųjų yra svarbu, ką šiandien nori sužinoti žmonės.

Kažin ar Premjeras paguodė tuos tris ketvirtadalius klausinėtojų, kuriems rūpėjo pensijos, indėliai arba žemės grąžinimas ir švietimo reforma?

Kažin ar gavo atsakymą tie, kurie norėjo išgirsti, kaip galima už tris milijonus litų nusipirkti 38 procentus akcijų viešbučio, kurio vertė 39 milijonai litų?