Prezidentas - partijų piršlys

Jaunieji - socialdemokratai ir konservatoriai - norėtų sudaryti Vyriausybę, tačiau nebeišsiaiškina, kuris iš jų - jaunikis, o kuri - nuotaka.

Ir vieni, ir kiti norėtų būti jaunikiais - Vyriausybės galva. Tačiau kažkam teks kukliai nuleisti akis ir ateiti į derybas.

Vaivorykštinės sužieduotuvės iširo, socdemai trumpam vedė Darbo partiją.

Tačiau nuotaka buvo per daug aikštinga, geidė valdyti visus keturis šalies kampus. Be to, per daug akivaizdžiai bėgiojo „į kairę“ - atvirai laužė deklaruotą ištikimybę padorumui.

Galima tikėtis, kad kairė ir dešinė galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją ir pabaigti tarpusavio rietenas vertinant, kurie yra gražesni ir labiau nusipelnę nepriklausomybei.

Juk piršlio vaidmens ėmėsi Prezidentas Valdas Adamkus, pareikalavęs kuo greičiau socdemams ir konservatoriams paduoti užsakus - pradėti derybas.

Konservatoriai jau nebepurkštauja dėl Algirdo Brazausko, nes jis nebebus Premjeru. Ar jis kišis į valdymą kaip susispendavęs Rusijoje Viktoras Uspaskichas?

Aišku kišis, bet formos bus daug subtilesnės.

A.Brazausko kaip vėliavos socdemams dar reikės bent dvejiems rinkimams į savivaldybes ir Seimą. Todėl jie negali pagal pirmą A.Kubiliaus pareikalavimą pakeisti savo vėliavą į nežinia ką.

Zigmantas Balčytis - tik augantis kairės lyderis, tačiau jam iki A.Brazausko charizmos - dar kaip iki Marso.

Komisarę Dalią Grybauskaitę socdemai laikys kaip paskutinį priešnuodį slaptajam Prezidento Premjerui A.Kubiliui.

Jeigu V.Adamkus žino, bet nepasako, kas yra, jo manymu, Ministro Pirmininko idealas, tai aišku, kad idealas - ne iš kairės. Be to, palikus be alimentų neištikimą Darbo partiją, Seime didžiausia jėga liko konservatoriai.

Kairės ir dešinės sąjunga nebus nei labai tvirta, nei per daug suskydusi. Bet ji realiausiai gali ištempti dvejus su puse metų iki kitų rinkimų.

Svarbiausia, kad ir viena, ir kita pusė deklaruoja, jog pirma tarsis ne dėl kraičio - kuris gaus kėdę, o kuris - stalą, - o dėl meilės.

Sumetę skudurus į krūvą kairieji ir dešinieji, aišku, nesuliepsnos abipuse meile. Tačiau reikia pasirašyti bent paliaubų sutartį, kad politinės kasdienybės virtuvėje nežvangėtų keptuvės, daužomos į pakaušius.