Prieš metus Pajūrio regioninio parko pievose aptikto mažyčio  papartėlio – mažojo varpenio augimvietė šiemet ne tokia gausi, kaip pernai. Galbūt dėl sausrų šių augalų gamtininkai aukštose pievose mato šiek tiek mažiau.

Mažieji varpeniai stiebiasi į saulę gegužę ir birželį. Vos kelių centimetrų aukščio augalai yra tikra retenybė, menanti ledynmečius.

Pajūrio regioniniame parke mažieji varpeniai užfiksuoti visiškai atsitiktinai. Mažąjį varpenį pastebėjo parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis, vaikščiodamas pilkosiomis kopomis.

"Tai – paslaptingas augalas, niekas jo dorai nesupranta. Neaišku, ar jis čia visą laiką buvo, ar buvo dingęs ir nepastebimas", – pečiais gūžčiojo E.Paplauskis.

Mažąjį varpenį Lietuvos specialistai gamtoje paskutinį kartą buvo aptikę prieš dešimtmetį.

"Tai yra retas ir saugomas Europos augalas. Atradus šį augalą, būtina steigti saugomą teritoriją", – paaiškino ekologas.

Pajūrio pievose suskaičiuota apie pusšimtį šių paparčių.

"Bet jie tokie mažučiai, kad negaliu daryti išvadų – daugėja jų ar mažėja. Tai ne mokslinis faktas. Aš tiesiog tiek jų radau. Kaip blusos pievose ieškoti. Mistika", – patikino E.Paplauskis.

Pajūrio regioniniame parke aptinkama ir daugiau retų augalų – čia auga smiltyninis laibenis, Europoje saugoma pajūrinė linažolė, yra ir daugiau į Raudonąją knygą įrašytų rūšių.