Šį sezoną Klaipėdos centre turistus ir toliau šiurpins išmaldos reikalaujantys benamiai. Valdininkai nesiruošia kovoti su miesto įvaizdį žlugdančiais asocialais, nes yra įsitikinę: elgetavimas – tai liga.

Šlapinosi į praeivių pusę

Anksčiau miesto parkuose slėpęsi benamiai dabar traukia į miesto širdį. Turistų grupės su agresyviais valkatomis susiduria beveik visose labiausiai lankomose uostamiesčio vietose.

Jėgų jau nuo ryto netekę dvokiantys asmenys pokaičio miego įsitaiso ant Atgimimo aikštėje įrengtų suolelių. Vargu ar tokį vaizdą išvydę žmonės išdrįs atsisėsti netoliese ir pasigrožėti miesto gėlynais.

M.Mažvydo alėjoje nuolat sėdi apšepęs vyras su neaiškios kilmės vilkšuniu be antsnukio. Praeiti pro sulaukėjusį gyvūną bijo ne tik miesto svečiai, bet ir patys klaipėdiečiai. Nors pagal taisykles taip gyvūnų vedžioti mieste negalima, niekas klaipėdiečio drausminti neskuba.

Didesnį šoką M.Mažvydo alėjos gyventojai patyrė pernai vasarą. Čia elgetavo benamis, kuriam nupjautos kojos. Vyras gulėdamas ant suoliuko šlapindavosi atsisukęs į gatvę. Gyventojams teko pavargti, kol benamiu buvo pasirūpinta – tarnybos iš pradžių atsisakė jį vežti gydymui.

Su benamiais turistų grupės susiduria ir aikštėje prie restorano „Kurpiai“, kur tuntais užsukama pasigrožėti katino ar peliuko skulptūromis, Aukštojoje gatvėje, prie Parodų rūmų, Menininkų kiemelio, Etnokultūros centro. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys sėdi ir prie Danės krantinių, "Meridiano".

Vijosi užsieniečių porą

Benamiai ne tik reikalauja pinigų, bet ir girti priekabiauja prie turistų bei gidų, koneveikia juos necenzūriniais žodžiais, grasina, lenda į poilsiautojų būrį, o išgirdę, kad atvykėliai kalba vokiškai, ima skanduoti: „Heil Hitler!“

Klaipėdos turizmo informavimo ir kultūros centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, su agresyviais benamiais susidūrę turistai patiria šoką ir tikrai nesijaučia saugūs. Pasitaiko, jog dėl išpuolių tenka kviesti policiją.

Labai nepasisekė vienai užsieniečių porai – vyrui ir žmonai. Miesto centre prie jų pristojo benamis, kuriam keista pasirodė, kad moteris kinė. Pora visaip stengėsi atsiplėšti nuo priekabiautojo, tačiau nepavyko. Svečiams teko bėgti per miesto centrą iki Turizmo informacijos ir kultūros centro, o benamis visą kelią juos vijosi. Įstaigos darbuotojai iškart iškvietė policijos pareigūnus.

„Dėl tokių situacijų nemalonu prieš turistus. Ypač dėl agresyvių benamių. Ramiai sėdintys elgetos tiek žalos nepridaro. Jų yra visame pasaulyje. Keistai atrodo ir žmonės, miegantys centrinėje aikštėje ant suolų. Miestui tai nei grožio, nei garbės nedaro. Ne tik nemalonu, bet ir nesaugu“, – tvirtino direktorė.

Vilnius įsivedė tvarką

R.Savickienės manymu, ši problema nebūtų tokia aštri, jei policijos pareigūnai dažniau patruliuotų vietose, kur nuolat būriuojasi ir girtauja benamiai.

„Juolab kad mūsų senamiestis nėra didelis. Geriausia būtų surinkti tokius žmones ir išvežti. Tačiau jei geresniais laikais nepavyko išspręsti šios problemos, tai dabar, kai ekonominė situacija prastėja, ji dar paaštrės“, – prognozavo R.Savickienė.

Vilnius ir Kaunas jau daugiau nei penkerius metus rūpinasi, kad miesto centre turistams akių nebadytų elgetaujantys benamiai. Į miesto tvarkymo taisykles jie įrašė punktą, kad elgetauti reprezentacinėse vietose draudžiama.

Vasarą Vilniaus centre važinėja autobusiukas, kuriame sėdi socialiniai darbuotojai, o juos lydi policijos pareigūnai. Kasdien jie iš sostinės senamiesčio renka nuo alkoholio apsvaigusius, nevalyvus žmones. Jie vežami pagal situaciją – į areštinę, ligoninę ar nakvynės namus. Kadangi benamiai akylai stebimi, elgetauti jiems sostinės centre neapsimoka.

Sostinės pavyzdys nežavi

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis pabrėžė, kad jis ir jo pavaldiniai išmaldos prašančių ir ant suolų miegančių „bomžų“ iš miesto centro nevaiko.

Valdininkas sutiko, kad benamiai darko miesto įvaizdį, tačiau nemano, kad reikėtų jiems uždrausti elgetauti reprezentacinėse miesto vietose.

Pasak jo, įvesti tokios tvarkos negalima, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra straipsnio, pagal kurį būtų galima bausti taip besielgiančius žmones.

„Prieš kelerius metus buvo mintis uždrausti elgetauti miesto centre, tačiau to atsisakyta. Tokiam reikalavimui turi pritarti miesto taryba. Galiu prirašyti visokių nesąmonių, bet kas jas patvirtins? Ne man spręsti tokius dalykas. Kaip pasako, taip ir padarau. Turi būti politinis sprendimas“, – dėstė vedėjas.

M.Poimanskio teigimu, dėl priekabiaujančių neblaivių benamių žmonės turėtų kreiptis į policiją, kuri prižiūri viešąją tvarką.

Miegoti negalima uždrausti

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga aiškino, kad sudrausminti benamius policija gali tik tais atvejais, kai jie pažeidžia viešąją tvarką – viešoje vietoje yra neblaivūs, girtauja, kabinėjasi prie žmonių, šlapinasi.

„Jei benamis blaivus – jis gali miegoti ant suolo. Pas mus demokratija. Jei Klaipėdoje būtų priimtas sprendimas kaip Vilniuje, tada galėtume sugriežtinti kontrolę. Dabar, jei nėra viešo pažeidimo, nėra pagrindo benamių vaikyti“, – pabrėžė pareigūnas.

Pasak A.Leliugos, su Klaipėdos turizmo informacijos ir kultūros centru yra sutarta, kad atplaukus kruiziniams laivams pareigūnai sustiprins patruliavimą miesto centre, atkreips dėmesį į benamius.

Išmalda – lyg alga

Prieš penkerius metus užsienio turistai neatsigindavo valkataujančių vaikų. Teatro aikštėje jie būriais apspisdavo poilsiautojus iš užsienio šalių atvežusius autobusus ir ištiesę rankas kaulydavo pinigų. Svečiai dalydavo išmaldą, o vėliau gidų klausdavo, ar tikrai visi lietuviai taip skurdžiai gyvena.

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybai, socialiniams darbuotojams, policijai teko sunkiai dirbti, kad tokių vaikų miesto gatvėse nebeliktų.

„Kasdien važiuodavome į vietas, kur jie rinkdavosi. Dabar tokių vaikų nedaug, bet bijome, kad per sunkmetį jų nepadaugėtų“, – nuogąstavo Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.

Ji tvirtino, jog žino ir vaikų mamas, kurios gyvena iš elgetavimo. G.Aurylienė teigė, jog daugumai žmonių tai gyvenimo būdas ir jie nenori pagalbos. Vedėja prisiminė, kaip kartą viena elgetaujanti mama pareiškė: „Per dieną uždirbu 70 litų, ar jūs tiek uždirbate?“

Kai kurie užsienio šalių miestai į benamius ir elgetas reprezentacinėse vietose žiūri labai griežtai. Yra tokių, kur jie surenkami, išvežami daug kilometrų už miesto. Taikomos ir sankcijos už elgetavimą. Kai kuriuose Prancūzijos miestuose pareigūnai prisistato net kai žmogus pradeda snausti viešoje vietoje ant suolo.

Audronė Liesytė, Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja

Nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam žmogui teikiama parama – maitinimas, nakvynės namai. Elgetavimas yra liga – žmogus nemoka socialiai elgtis visuomenėje, nesiprausia, negali ieškoti darbo, turi priklausomybę arba ne. Tai gyvenimo būdas, psichinė būsena. Ne visais atvejais tai būna žmogaus kaltė. Negalima tokių žmonių pasmerkti, nurašyti ir pasakyti, kad jie gadina miesto veidą. Jie nedings iš mūsų visuomenės.