Pūkuotas birželis

Į akis, nosis, mašinų kondicionierius lendantys tuopų pūkai - klaipėdietiško birželio kasdienybė.

Savivaldybė galėjo seniai tą bjaurastį išguiti iš miesto. Juk išpjauti tuos bjaurius medžius ne tiek daug darbo. Bet kaip visados, anot valdininkų žargono: „Viskas atsiremia į pinigus“.

Buvo skirta dešimtys tūkstančių litų tuopoms kirsti, tačiau neužteko valios darbą pabaigti.

Kaip sovietmečiu. Iškasdavo griovį, trasą sutvarkydavo, o paskui tris mėnesius laikraštyje - žinutės. Kada užkas duobę, virtusią šiukšlynu.

Seni geri papročiai nemiršta.

Ir kapitalizmo laikais šilumininkai pamiršta iškastus griovius, kol neįsikiša žiniasklaida.

Arba iš įpročio išraustą vietą palieka užkastą, bet nesutvarkytą. Praeina metai, antri, o išknistas šaligatvis ar žolynas lieka niekieno, nes visi pamiršta kas, kada ir kodėl kasė.

Pernai už 20 tūkst. litų savivaldybė sužinojo, kad mieste nereikia seniūnijų. Firma, atlikusi tyrimą, ar reikia Klaipėdoje seniūnų, ypač rėmėsi specialistų nuomone. O tie specialistai - namų valdų administratoriai.

Koks kvailys norės ant savo galvos dar vieno viršininko? Todėl ir žlugo seniūnijų idėja, nusinešusi 20 tūkstančių uostamiesčio mokesčių mokėtojų litų.

O seniūnai galėjo būti tie valdininkai, kurie netingėtų rūpintis smulkmenomis.

Tai ne skyriaus vedėjai ar vyr. specialistai, paskandinti ataskaitų rašymo ir duomenų rinkimo jūroje. Čia - ministrui, čia - Seimo nariui, apskrities viršininkui, merui, departamento direktoriui ar įkyriam savivaldybės tarybos nariui.

Pasirūpinti tiesioginiu darbu - tarnyste bendruomenei nebėra nei laiko, nei sveikatos. Todėl ir siuntinėja bobutes su prakiurusiais stogais, senukus „su padidėjusiais mokesčiais“ atgal pas skriaudėjus - namų administratorius.

Pervargę nuo popierių valdininkai dėl pūkų sergantiems alergija gali tik pasiūlyti išvažiuoti į kitą miestą - jei Klaipėdoje gyventi negera.

Jeigu politikams ir namų administratoriams nereikėjo seniūnijų, tai galėjo susėsti prie apvalaus stalo ir susitarti. Kam valdiškus pinigus laidyti?

Geriau už tas dvi dešimtis tūkstančių litų būtų dalį tuopų iškirtę. Vis lengviau mieste būtų kvėpuoti per birželio karščius.

Ne veltui „Akropolyje“ nuo šiandien ims veikti naktinė vaistinė. Kai per dieną akys prigaudys skraidančių pūkų tiek, kad užmigti nebegalės, norom nenorom puls tūlas klaipėdietis akių lašų į budinčią „Eurovaistinę“.

Galės naktį stumdytis automobilių eilėje prie vaistinės langelio kartu su alergijos priepuolį nuo pūkų gavusiais vargo broliais.