RADINIAI PAUKŠČIŲ SKRANDŽIUOSE ŠOKIRUOJA: APTIKO CIGAREČIŲ FILTRŲ, PLASTIKO IR ŽVEJYBOS ĮRANKIŲ

Klaipėdos universiteto mokslininkai ištyrė Baltijos jūroje žiemojančių paukščių skrandžius, praneša LNK.

„Tai yra šiukšlės, rastos pajūryje, bet lygiai tokias pačias šiukšles mes radome paukščių skrandžiuose, tik mažesniais kiekiais. Dažniausias plastikas, kurį mes radome, buvo minkštas plastikas, labai panašus į stiklainiuose ar gumelėse randamą plastiką“, – rodė rastas šiukšles Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas.

Tokius radinius paukščių skrandžiuose aptiko Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslininkai. Tyrimas atskleidė: Baltijos jūroje žiemojančius paukščius domina ne tik plastikas, bet ir žvejybos įrankiai bei cigaretės.

„Sunaudoti cigarečių filtrai ir žvejybiniai kabliukai... Šiukšlių pavyko rasti trijose rūšyse – rudakakliame nare, ledinėje antyje ir narūnėlyje. Daugiausia aptikta ledinėje antyje“, – aiškino J. Morkūnas.

Stop kadras

Toks tyrimas Baltijos jūros regione – pirmasis. Mokslininkų ir studentų grupė dirbo penkerius metus. Universiteto laboratorijoje ištirta daugiau nei 500 paukščių.

„Mane kiekvieną kartą nustebindavo kažkoks svetimkūnis. Peržiūrėjome šimtus tų skrandžių“, – sakė Klaipėdos universiteto studentė Veronika Biveinytė.

„Rodo tai, kad šiukšlės patenka visur. Šitos rūšys nesimaitina paviršiuje, jos iš viso neturėtų liesti šitų nevalgomų objektų, nes jos puikiai gali atskirti, turi labai jautrų snapą“, – kalbėjo J. Morkūnas.

Gali būti taip, kad plastiko pririjo ir žuvys, o tada per mitybos grandinę svetimkūniai pateko į paukščius.

Šitos rūšys, kurias mes tyrėme, didžioji dalis yra nykstančios ir per 20 metų jų skaičius yra sumažėjęs apie 50 proc.

„Ledinių ančių, kurios turi platų mitybos spektrą ir gali maitintis ir moliuskais, ir vėžiagyviais, ir jūros tarakonais, ir stintomis, skrandžiuose šiukšlės atsiranda per mitybą. Arba mitybos objektai, žuvys yra pririjusios šiukšlių, arba tos antys pačios, kuomet ieško maisto ant dugno, atsitiktinai sulesa“, – teigė Klaipėdos universiteto darbuotoja Rasa Morkūnė.

Kol kas, anot mokslininkų, plastiko kiekiai sparnuočių mirties nulemti negalėjo.

„Ar ji kankinosi, ar ne? Matomai, tikriausiai buvo diskomfortas, nepatogu, gal ir skaudėjo skrandį“, – svarstė J. Morkūnas.

Tyrimo rezultatas atskleidė, kad bendrai apie 2 proc. visų jūros paukščių yra prilesę plastiko ir kitokių šiukšlių. Laimė, skaičius nėra didelis.

Atliekant tyrimą, mokslininkai bendradarbiavo su žvejais. Tyrimui panaudoti paukščiai žūdavo įsipainioję tinkluose. Būtent žvejyba, anot pašnekovo, šiuo metu gerokai didesnė problema nei plastikas. Dėl to paukščiai tiesiog nyksta akyse.

„Žvejybos įrankiuose per metus gali žūti iki 3 tūkst., priklausomai nuo sezono. Šitos rūšys, kurias mes tyrėme, didžioji dalis yra nykstančios ir per 20 metų jų skaičius yra sumažėjęs apie 50 proc.“, – šnekėjo J. Morkūnas.

Pašnekovas žėrė kritikos ir sakė: šiuo metu trūksta politinės valios dėl paukščių apsaugos. Iš viso Baltijos jūros regione dėl žvejybos per metus žūsta apie 75 tūkst. paukščių.