Renovuotų namų gyventojams šildymo sąskaitos didės keliais eurais, nerenovuotų – dešimtimis | KaunoDiena.lt

RENOVUOTŲ NAMŲ GYVENTOJAMS ŠILDYMO SĄSKAITOS DIDĖS KELIAIS EURAIS, NERENOVUOTŲ – DEŠIMTIMIS

  • 20

Po šilto pernykščio lapkričio, kai temperatūra svyravo apie +8 °C,  gruodis parodė žiemiškus dantukus – vidutinė lauko temperatūra paskutinį praėjusių metų mėnesį krito iki 1,7 °C. Tad pokyčiai gamtoje neišvengiamai atsispindi ir sąskaitose už šildymo paslaugas. Visgi, pagal Klaipėdos energetikų duomenis, naujų ir renovuotų namų gyventojai didelio kainų pokyčio nepajus – mokės vienu kitu euru daugiau nei lapkritį, bet senų, nesandarių, su atgyvenusiais šildymo punktais, namų gyventojams gruodžio sąskaitos gali nepatikti. Klaipėdoje „kiaurų“ namų gyventojams už 60 kvadratinių metrų buto šildymą teks pakloti ir virš 100 eurų.

„Daug metų stebime šilumos suvartojimo statistiką ir matome, kad visapusiškai renovuoti seni namai yra netgi  taupesni už naujos statybos. Tačiau kai lyginame juos su senos statybos nerenovuotais pastatais, tokio pat dydžio butų sąskaitos didesnės ir daugiau nei 5 kartus“, – sakė Virginijus Zutkis, bendrovė „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė renovuotą Gedminų gatvės daugiabutį namą, kur 60 kvadratinių  metrų ploto buto savininkai už gruodį sulaukė vidutiniškai 20 eurų dydžio sąskaitos. O senamiestyje Butkų Juzės gatvėje esančio 1934 m. pastatyto ir dar nerenovuoto namo gyventojams už tokio pat dydžio buto apšildymą teks sumokėti 108 eurus.

Pasak energetikų, centralizuotos šilumos kaina Klaipėdoje iš esmės nesikeitė: lyginant 2019

ir 2020 m. gruodį, ji sumažėjo 0,01 cento už kilovatvalandę. Įmonės pastoviosios sąnaudos – atlyginimai, remonto, nusidėvėjimo išlaidos – nei didėjo, nei mažėjo. Tad skirtingais žiemos mėnesiais kainos svyravimai yra įtakoti tik besikeičiančių dujų  ir biokuro kainų bei nepriklausomų gamintojų aukcione parduodamos šilumos įkainių.

„Ypač žiemos mėnesiais dėl didelių sąskaitų sulaukiame piktų komentarų, esą mes, energetikai, lupame devynis kailius nuo savo klientų. Tačiau realybė tokia, kad sąskaitos dydį iš esmės lemia trys priežastys: besikeičiančios perkamo kuro kainos; namo sandarumas bei pastate šildymą reguliuojančios sistemos modernumas; o trečiasis faktorius – gamta. Kai lauke pučia vėjas ir šalta, patalpose reikia daugiau šilumos. Daugiau šilumos – didesnės ir sąskaitos“, – aiškino V.Zutkis.

Kuro rinka diktuoja sąlygas  – tiek gamtinės dujos, tiek biokuras žiemą brangsta, nes didėja jo paklausa. Gamtos kaprizų irgi nesuvaldysi, bet ką tikrai galima pakeisti – tai savo namo sandarumą. Klaipėda yra tarp sparčiausiai daugiabučius namus renovuojančių miestų, ir vis daugiau gyventojų gyvena šiltai bei moka mažesnius mokesčius už šildymą. Išvedus statistinį vidurkį, 2020 m. gruodį 60 kvadratinių  metrų dydžio buto sąskaita būtų 49,49 euro.

„Paprasčiau sakant, jei gruodį suma už šildymą viršijo 80 centų kvadratiniam metrui, jums reiktų susirūpinti namo sandarumu ir šildymo sistemų sureguliavimu“, – teigė „Klaipėdos energijos“ atstovas.

Energetikos ekspertai tvirtina, kad, vertinant investicijų dydį, gamybos procesų saugumą ir pagaminamos šilumos kainą, centralizuotas daugiabučių pastatų šildymas miestuose yra saugiausias, ekologiškiausias ir taupiausias. Kad centralizuotas šildymas yra populiariausias tarp nekilnojamo turto vystytojų, patvirtina ir pastarųjų metų naujų „Klaipėdos energijos“ klientų skaičiaus augimas: pernai Klaipėdoje prie centralizuotų šilumos tinklų prisijungė 20 naujų objektų, dar 49 objektams išduotos techninės sąlygos.

Daugiau informacijos apie konkretaus Klaipėdos ar Gargždų namo šilumos suvartojimą galima rasti „Klaipėdos energijos“ internetiniame puslapyje https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/, o nuorodas apie renovacijos galimybes ir šilumos taupymą, tos pačios svetainės rubrikoje https://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/

Rašyti komentarą
Komentarai (20)

KADA BAIGSIS GYVENTOJU MULKINIMAS?

Pastebeta ,kad tie vadinami reuliatoriai ,REGULIUOJA taip,kad butu naudinga tik silumos tinklams.Aisku ne uz dyka ,tiems siluminikams dideja algos ir premijos.Nes pastebeta,ir paskaiciuota ,kad idejus termodavikli ,ko pasekoje turi automatiskai buti reguliuojama siluma priklausomai nuo lauko temperaturos ,tai pradzioje eksplotacijos buvo viskas gerai ,taciau sylant KLIMATUI ir keliu metu laikotarpyje ,pradejo reguliuotojai ,taip nureguliuoti kada temperatura pareguliuojama silumininku naudai ,kas nesupraro paaiskinsiu ,kad esant nuliui ar virs jo net + PENKIS laipsnius radijatoriai pyska nuo karscio ir reikia atidarineti net langus,ko anksciau nebuvo ,aisku ,kad laikant tokius radijatorius ikaitusius saskaitos kyla kaip ant mieliu.Dar ir nuo skersveju zmones persala ir serga ,o vaistai nekompensuojami ir brangus.Kas nubaus ir kontroliuoja tuos vadinamus namo reguliatorius.Gyventojams reikia burtis ir duoti i teisma del padarytu ir daromu nuostoliu.

zmogus

Uz renovacija mokam, bankui palukanas taipogi, sildymas pabrangintas, dujos taipogi, kas liko is pensijos? Labiausiai patenkinti bankai, nes mokame dabar mes, veliau - vaikai, ir anukai. Na ir kas kad namas po renovacijos. Sudekite renovacijos kas men. mokesti + sildymo+ palukanas bankui, ir mazas skirtumas nuo nerenovuoto. Crusciovine statyba ir liko tokia pati is vidaus. Tokia tiesa, vieni pelnosi, kiti skursta.

O.

Kur namas nerenovuotas (įskaitant namus, kur nerenovuota šildymo sistema ir nėra automatikos), ten reikšminga įtaka saskaitos didžiui turi būtent šilumos priežiuretoju (pvz. Mano Bustas, Velma, Hyperos grupė) sažiningas darbas, t.y kaip operatyviai jie reaguoja į orų permainąs ir atvyksta paregulioti slegį šildymo sistemoje. Deja, daugybe tokių namų gyvenojų apie tai nežino, arba tiesiog nekontrolioja jų darbą ir tiesiog atidarineja langus, kaip pvz jiems yra karšta namie. Juk tai žymiai papraščiau, negu pastatyti atsakinga įmones darbuotoją į vietą.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS