Dienos komentaras
Revoliucijos pagimdyti
Laisvėje - vienu jaunu maniaku mažiau. Vytukas Majauskas, devyniolikmetis 160 centimetrų ūgio “špingaletas”, visam likusiam gyvenimui įsikurs Lukiškių kalėjime.
Per pirmą šių metų pusmetį Vytukas apiplėšė ir pasmaugė septynias vienišas kaimo pensininkes bei padėjo atsikratyti nekaltybės keturiolikmetei kaimynei.
Gyvenimo universitetą jaunasis smaugikas baigė eksternu ir be stotelių kolonijose pateks iškart pas savo amato profesorius: žmogžudžius, nuteistus kalėti iki gyvos galvos.
Ten jis pagaliau sužinos apie žmogaus teises. Tiesa, ne apie tų pensininkių prigimtinę teisę gyventi, bet apie savo, jų žmogžudžio, teisę mokytis dirbti kompiuteriu, susisiekti su pasauliu interneto tinklais, būti gerbiamam ir t.t.
Lukiškėse pagaliau Vytukas sužinos, kad jis, žudikas, iš tiesų yra auka. Jį tokiu padarė visuomenė, abejinga specialius poreikius turinčiam jaunimui.
Lukiškių universitetas Vytukui tikrai nebus per griežtas. Tiesa, dėl mažo ūgio jis vargu ar galės išlieti susikaupusią agresiją žaisdamas garsiojoje žmogžudžių krepšinio komandoje. Bet panoręs išmoks be klaidų rašyti ir siųsti poetiškus laiškus savo nepilnametei sugulovei.
Visa tai Vytuko gyvenime bus su dviem išlygomis. Pirma, jis turi būti pripažintas esąs sveiko proto mūsų visuomenės narys. Įrodyti, kad verždamas kilpą ant senutės kaklo jis bent miglotai suvokė, kad elgiasi netinkamai. Antra, visuomenė turi nepaskubėti ir nenurašyti maniakiškų Vytuko poelgių jo tautybei.
O dėl pirmos sąlygos - jaunuolio psichikos - tegul sprendžia gydytojai. Tačiau Vytuko liguisto potraukio vienišoms senutėms pensininkėms negali vadinti čigoniško kraujo šauksmu.
Dzūkijoje - Vytukas, kitur - Petriukas. Klaipėdoje ar Vilniuje - narkomanas, savitarnos parduotuvėje sterilizuojantis švirkštą citrina, kurią kitą dieną valgys nieko neįtariantis miesčionis.
Ne, tautybė čia - niekuo dėta. Tiesiog išaugo karta, revoliucijos pagimdyta. Iki mokyklos nepavėžėta. Ta, kurios tėveliai nuo socializmo buvo gydomi “šoko terapija”, kai išplaukia stipriausi, o skęstantieji gelbėjasi patys. Ta, kurią mamytės ir tėveliai dėl lengvesnio uždarbio palieka auginti nukaršusiems seneliams. Ta, kuriai tikybą dėsto buvusi pionierių vadovė. Karta be vertybių.
Naujausi komentarai