Paskutinis advento sekmadienis buvo nušviestas ne tik saulės, bet ir didžiausios šventės laukimo. Į Rotušės a. užsukę kauniečiai nebuvo triukšmingi – buvo justi, kad jiems labiau prie širdies ramybė, o ne pramogos.
Kitaip nei prekybos centruose Rotušės a. karaliavo nuostabi nuotaika. Čia besibūriavę žmonės žvelgė į gražiąją Kauno eglę ir šypsojosi. "Matyti, kad žmonės pasiilgę dvasinės ramybės ir tylaus pabuvimo", – pastebėjo kaunietė Birutė Koreivienė. Ji su šeima į Rotušės a. užėjo po rytinių šv.Mišių bažnyčioje. Šalia stovintis vyras šyptelėjo: o jis pasidairyti po Rotušės a. užsuko prieš eidamas į šv.Mišias. Abu kauniečiai pripažino aikštėje pajutę tiesiog stebuklingą šventės laukimo nuotaiką. Ne tik jie, bet ir kiti vakar po aikštę besidairę kauniečiai niekur neskubėjo. Atrodė, kad sekmadienio veiksmas Kalėdų miestelyje rutuliojasi lyg sulėtintame kino filme.
Iš palapinės prie rotušės pastato neįkyriai sklido kalėdinė muzika. Per Kauno tvirtovės klubo surengtą akciją "Gerumas nieko nekainuoja" praeiviai buvo vaišinami karšta arbata ir šviežiais kepiniais.
Šios akcijos tikslas – surinkti lėšų vaikų dienos centrams ir taip prieš šv.Kalėdas praskaidrinti šventes tiems, kam labiausiai trūksta šilumos ir dėmesio. "Kartais iš pažiūros paprasti dalykai – knyga, spektaklis, pačiūžos ar nauji šilti batai – mažiau galimybių turintiems vaikams padaro šią šventę džiugesnę", – pilstydamas karštą arbatą svarstė Kauno tvirtovės klubo atstovas Tomas Grigalevičius.
"Tokia muzika, toks gerumas", – atmosfera Rotušės a. stebėjosi kaunietė Gintarė Vainauskaitė. "Lyg ir nieko tokio nevyksta, tačiau labai gera", – draugei pritarė Erika Ščesnavičienė.
Ne per toliausiai su mama ir broliu stovėjusi aštuonerių metukų Viltė tikino, kad jai tikrai visai nesinori į prekybos centrą, kur garsi muzika, daug blizgučių ir žaislų.
Būrys Kalėdų Senelio drabužiais pasipuošusių jaunuolių į aikštę atriedėjo keturračiais motociklais. "Mes čia šiaip sau, nieko neprašomi užsukome. Kas nori, gali pasėdėti ant motociklų. Visiems turi jaustis šventės!" – prieš išlėkdamas į mišką pabėrė ATV klubo atstovas.
"Aš kartais sakau žmonėms, kad kasinėdami bažnyčioje archeologai atrado lobį – tai jus, žmones", – šie pranciškonų gvardijono brolio Pauliaus Bytauto per pamokslą ištarti žodžiai labai tiko ir Rotušės a. vakar sutiktų žmonių nuotaikai apibūdinti.
Kalėdos – ypatinga šventė
Šarūnas Jasikevičius
Krepšininkas
Kalėdas švenčiame lygiai taip, kaip ir visi. Tik šiemet išvyksime iš Lietuvos. O šiaip kiekvienais metais šeima atvažiuodavo pas mane, kad ir kur būčiau. Esu priklausomas nuo treniruočių ir rungtynių grafiko, bet per Kalėdas visada su šeima būname kartu. Laikomės visų lietuviškų tradicijų. Na, tik kartais būdavo, kad su tėvais, broliu būdavome seniai nesimatę ir nors žinau, kad Kūčių vakarą reikia ramiai praleisti, bet ne visada tai pavykdavo. Tačiau taip jau būdavo, nes retai matydavomės. Dabar, kai jau yra vaikai, jaučiu, kad gyvenimo ratas sukasi. Vaikai jau supranta, kas yra šventės, kas yra Kalėdų Senelis. Jie jau klausia ir apie dovanas. Kol nebuvo vaikų, tas ratas baigdavosi ties manim ir broliu. Būdavo, grįžęs į Lietuvą per Kalėdas susitinku su tėvais, seneliais, dėdėmis, tetomis ir dar per kokias 2–3 dienas turiu spėti pasimatyti su draugais. Ir dabar tas pats, tik tas ratas platesnis, įsuka dar ir mano vaikus. Sutinku, kad kiekvienais metais Kalėdos tampa vis labiau komercinės. Tačiau tai tik viena jų pusė. Kita – šeimyninė, kurią susikuri pats. Visada būnu laimingas, kai galiu būti su savo šeima. Įvairiausiose valstybėse, kuriose net nekvepėdavo Kalėdomis, jas susikurdavome savo namuose.
Sabina Martinaitytė
Operos solistė
Kalėdos ir Kūčios – nesvarbu kokiu laiku – visada šventė. Užaugau laikotarpiu, kai šios šventės nebuvo labai pageidaujamos, todėl religinio atspalvio mūsų šeimoje mažiau. Bet kaip Zorba sakė: "Dievas yra visur ir nebūtinai apdulkėjusioje jūsų bažnyčioje." Nėra taip, kad vaikščiočiau į bažnyčią, tačiau būna, kad giedame per Kalėdų Mišias. Tačiau dažniausiai švenčių dienomis būnu su šeima. Gal amžius daro įtaką, tačiau norisi ramybės. Šiemet dar nepajutau kalėdinio pasiruošimo šurmulio, šventinės nuotaikos žiežirbų savo pačios širdyje. Tačiau tai ateina tikrai ne bėgiojant po prekybos centrus. Kūčios, Kalėdos – man apmąstymų metas: kas įvyko per metus, kokie pasiekimai, netektys. Šios šventės – tarsi stabtelėjimas. Manu, geros Kalėdos yra tada, kai būni padaręs gerų darbų.
Miglė Kosinskaitė
Dailininkė
Gera Kalėdų švenčių dienomis! Visą dėmesį skiriu artimiausiems žmonėms. Būdavo, prieššventiniu periodu jausdavau įtampą. Šiemet – kitaip. Kadangi mano darbas nesusaistytas grafikais, tai spėjau viską, ko nespėdavau anksčiau. Nesinervinu ir niekas nenervina. Net tos kalėdinės dainelės prekybos centruose. Ir norisi išlaikyti tą gerumą ir ramybę. Per Kūčias dabar susirenkame dvare. Jau daugelį metų Kalėdų dienomis prasideda važinėjimas pas artimuosius. Jis – labai smagus. Kasmet beveik tuo pačiu laiku, toje pačioje vietose, su tais pačiais žmonėmis susitinkame pasveikinti vieni kitų. Keičiamės dovanomis. Šiemet prieš pat Kalėdas išleistas kalendorius su mano paveikslais, tad jis bus visose dovanose. Šiemet sugrįžome prie knygų. Visiems dovanosime knygas ir beveik visos jos – lietuvių autorių. Ir šiaip stengiuosi pirkti ir palaikyti mūsų šalies verslininkus, menininkus, todėl tik išimtiniais atvejais perku nelietuviškus gaminius. Kalėdos yra labai gerai. Reikia tikėti, kad ir bus gerai. Tiesiog patarčiau nepervargti tą paskutinę dieną, kad nebūtų koktu nuo švenčių vaišių.
Linas Adomaitis
Dainininkas
Kalėdos man, kaip tikram katalikui, labai svarbi šventė – Kristaus gimimas. Savo šeimoje akcentuojame ne Kalėdų Senelį, o Kristų. Pati svarbiausia metų šventė man – Kūčios. Kai visa šeima susirenka prie vieno stalo, kai dalijamės vieną kalėdaitį linkėdami vieni kitiems gražių dalykų. Man labai gražu Kalėdos, ypač kai būna sniego. Šeštadienį vėlai vakare grįžau po koncerto namo ir radau žmonos išpuoštus namus. Tada ir pajutau, kad užplūdo kita – kalėdinė nuotaika. Šiemet nepirkome eglutės. Mūsų ilgametis namų gyventojas fikusas nusipelnė būti išpuoštas. Šiemet fikusas – mūsų namų eglutė. Sutinku, kad kasmet Kalėdos tampa vis labiau prekybininkų, parduodama daug nereikalingų daiktų, kuriuos kažkaip padovanoja žmonės. Gavę tokias dovanas pasideda jas į lentyną dulkėms rinkti, o galiausiai išmeta. Tačiau viskas priklauso nuo paties žmogaus požiūrio. Svarbiausia susidėlioti, dėl ko vis dėlto mes švenčiame Kalėdas, kokie norime būti, ką norime nuveikti.
Naujausi komentarai