Šaliai reikia diktatoriaus

Premjeras visomis keturiomis kratėsi Seimo komisijos, kuri būtų tyrusi jo šeimos verslo reikalus. Prigąsdinęs valdančiąją daugumą, kad atsistatydins, o po to tik vienas kelias - nauji Seimo rinkimai, jis savo pasiekė. Komisijos nėra, tačiau klausimai liko.

Visuomenė nežino, ar opozicija iš piršto klausimus išlaužė, ar iš tikrųjų yra taip, kaip sakoma.

Premjeras pradėjo kabinti makaronus apie teisines institucijas, į kurių ratą nepatenka Seimo komisijos. Esą tik tos teisinės institucijos begali atsakyti, ar Premjeras yra prisidirbęs.

Tokie pasiaiškinimai neskaniai primena eksprezidento Rolando Pakso istoriją. Jis irgi aiškino, kad Seimo komisija yra niekas, ir nesiteikė ateiti atsakyti į jos klausimus.

Įdomus vertinimas.

Seimas yra valstybinių institucijų steigėjas, skiria aukščiausius teisėsaugos pareigūnus. O parlamentinė komisija yra niekas - ji negali net pasakyti savo nuomonės, ar galimai nusižengė, ar ne aukštas šalies pareigūnas. Net politinio vertinimo esą pagal Premjerą ir eksprezidentą parlamento komisija negali pareikšti.

Tai kam tas Seimas reikalingas? Įstatymams leisti? Vis tiek jų niekas nesilaiko - nebaudžiamumas jau varo iš proto.

Gal reikia išrinkti diktatorių iki gyvos galvos, kuris valdys šalį dekretais? Ir pigiau, ir komisijų nebus iš ko sudaryti.

A.Brazauskas jaučia, kad, rodydamas savo galias, pakliuvo į spąstus. Dabar ieško priedangos - atpirkimo ožio, kuris padėtų išsisukti iš nemalonės.

Prezidentas Valdas Adamkus tą pagalbą lyg ir žada. Premjeras skalambija, kad tik šalies vadovas gali užčiaupti opozicijai burną.

Teisingai - juk Andrius Kubilius jį pristatinėjo kaip visos dešinės lyderį. Ir pirmajame Prezidento rinkimų ture rėmė Petrą Auštrevičių, nes „Valdo Adamkaus pralaimėjimas būtų visos Lietuvos dešiniųjų pralaimėjimas“.

A.Brazauskas jau prabilo, kad gailisi tapęs Vyriausybės vadovu. Ir kaip nesigailėsi.

Nuo pat 1988-ųjų, kai tapo Lietuvos pirmuoju partijos sekretoriumi, nereikėjo skalbti munduro. Jei kas ir pamėgindavo kėsintis į A.Brazausko garbę bei orumą, palikdavo su nosimi.

O dabar reikia akis nuleidus, raudoniu išmuštu veidu kasdien aušinti burną: „Esu nekaltas“.

O galėjo savo Premjero nekaltybę apginti Seimo daugumos valdoma komisija. Ir nereikėtų A.Brazauskui kasdien teisintis prieš kiekvieną kamerą ar mikrofoną. Tik kartoti užkeikimą: „Palaukite komisijos išvadų“.