Sąmokslo teorijų ugnys

Gaisras „Mažeikių naftoje“ negalėjo palikti abejingų sąmokslo teoretikų - rusofobų.

Ir aplinkybės palankios. Rusijos Dūmos delegacija akivaizdžiai sukiojo pirštą prie smilkinio, kad lietuviai parduoda „naftą“ ne rusų, o lenkų firmai.

Jau aišku, kad žaliava į gamyklą netiekiama iš Rusijos dėl politinių motyvų, o ne vien dėl to, kad „Družba“ paseno.

Keisčiausia, kad sąmokslo teorijos sklinda iš visiškai priešingų pusių.

Iš pradžių „darbiečių“ lyderis Kęstutis Daukšys pamatė „Mažeikų naftos“ gaisre Rusijos ranką, o paskui jį, kaip ir priklauso pagal politinius įsitikinimus, - konservatorių vadas Andrius Kubilius.

Konservatoriai „Mažeikių naftą“ atidavė amerikonams, o darbiečiai bendrovę prižiūrėjo po 2004-ųjų Seimo rinkimų, iki pasikeičiant Vyriausybėms.

Todėl dabar jie ir rezga sąmokslo teorijas, nes reikia nukreipti akis nuo reikalo esmės.

Nusikračiusi naftos gamyklos, valdžia lyg netyčia pamiršo, kad ten dar buvo likę nemažas kąsnis valstybės akcijų.

Įsikandusi teoriją, kad valstybė yra blogiausia verslininkė, valdžia nustojo rūpintis, kas iš tiesų vyko „Mažeikių naftoje“.

„Williams“, o paskui „Jukos“ rūpinosi tik kaip įdėjus mažiau sąnaudų gauti kuo daugiau pelno. Į tai buvo nukreiptos privatininkų investicijos.

Remontuoti gamykloje tai, kas greitai neatneš naudos, bet yra nusidėvėję ir gali bet kurią akimirką sugriūti, niekam nerūpėjo.

„Mažeikių naftoje“ ne vienam viršininkui nebuvo paslaptis, kad gali ištikti tokia nelaimė, kokia įvyko. Visi laukė valandos X, kuri išaušo mistinės dienos – pilnatis, trylikta, penktadienis – išvakarėse.

Viskas baigėsi tik 150 mln. litų nuostolių, kuriuos padengs draudimas. Gaisras nenusinešė žmonių gyvybių ir, gamtos saugotojų teigimu, neužteršė aplinkos už gamyklos ribų labiau nei leidžia normatyvai.

„Diversantams“ sutrukdė palankus rytų vėjas, nunešęs dūmus Lietuvos ir Latvijos pasieniu link jūros.

Aišku, po nelaimės bus ištirtas kiekvienas apdegęs varžtas, milimetro tikslumu išmatuotas gaisravietės plotas. Gaiš laiką visa armija brangiai mokamų specialistų.

Vietoje to, kad gamykloje būtų nuosekliai kontroliuota, kurie įrenginiai pavojingai nusidėvėjo ir ką būtina nedelsiant keisti.

Nuo nelaimės niekas nėra apsaugotas. Tačiau pikta, kad politikai, buvę premjerais ar ministrais, savo aplaidumą dangsto sąmokslo teorijomis.

Jie be jokių konkrečių įrodymų kaitina santykių su Rusija atmosferą, kuri ir taip jau dvelkia 1940-ųjų birželio okupacijos išvakarėmis.