Saugus miestas - gražus sapnas

Klaipėdoje daug šnekama apie turizmo infrastruktūros plėtrą. Išreikalaujama dešimčių milijonų litų Danę paversti jachtų prieplauka.

Verslininkai varo lauk iš miesto centro pramonę - statys ne tik brangius gyvenamuosius namus, bet ir viešbučius, restoranus.

Tačiau uostamiestyje nesaugu.

Netgi daugiabučių namų kieme važiuoti dviračiu - pavojinga gyvybei. Čia dviratininkus traiško apspangę vairuotojai.

Klaipėdos vairuotojams pėsčiųjų perėja - greitėjimo juosta. Jei pamato, kad senutė trypčioja prie dryžuotos juostos, „duoda gazo“, kad ji net nesugalvotų žengti žingsnio į kelią.

Uostamiestyje per perėją pėsčiasis turi bėgti kaip akis išdegęs. Jei to žmogus negali, o vairuotojams reikia pastovėti dviem sekundėm ilgiau nei įprasta, tuomet pėsčiasis bus prakeiktas visais pragaro tarnautojais.

Sumokėję 40 litų už taksi ir parvažiavę namo iš vieno miesto galo į kitą klaipėdiečiai nėra garantuoti, kad laimingai pasieks savo butą. Laiptinėse jų tyko abstinencijos krečiami narkomanai.

Gatvėse, restoranuose klaipėdiečius ir miesto svečius medžioja pulkai sukčių, žinančių dešimt kartų daugiau būdų nei Ostapas Benderis kaip išvilioti pinigus.

Keikti policiją už tokią padėtį mieste - kvaila. Jos funkcija gaudyti jau padariusius nusikaltimą asmenis.

Viešąja tvarka turi pasirūpinti miesto valdžia.

Aišku, ji neturi samdytis apsaugos tarnybų, kad apsauginiai budėtų prie kiekvieno kampo. Tačiau seniai laikas, kad Klaipėdos gatvėse atsirastų stebėjimo kameros. Turi būti skirta lėšų, kad tai, kas nufilmuota, būtų stebima ir operatyviai reaguojama.

Mieste jau seniai yra aiškūs taškai, kur ypač nesaugu. Todėl nereikia leisti pinigų galimybių studijoms, norint sužinoti, kas policijai jau seniai aišku.

Jau ne kartą buvo valdžiai siūloma išlaikyti policijos įgaliotinius ir suformuoti jiems užduotis.

Įgaliotiniai neturi tapti ataskaitų rašinėtojais, kuo yra paversta visa policija. Jų darbas pažinti prižiūrimos teritorijos šeimas. Išsiaiškinti, kur tarpsta landynės, kitas vietas, iš kur kyla grėsmė aplinkinių saugumui ir šiuos židinius administracinėmis priemonėmis išguiti iš miesto.

Tuomet Klaipėda ir be brangių krantinių jachtoms imtų traukti turistus. Jie atvežtų pinigų ir uosteliams, ir pramogų salai jūroje.

O Europos Sąjungos pinigus miesto valdžia galėtų leisti senamiesčio prerijoms gaivinti.