SAUSIO 15-OSIOS GARBEI SKIRTAS NAKTIES ŽYGIS – KITU MARŠRUTU

Šiemet tradicinis Sausio 15-osios garbei skirtas žygis bus šiek tiek kitoks ir vyks kiek vėliau nei įprasta. Tikėtina, kad šiemet nakties žygyje dalyvauti norės ne mažiau žygeivių nei ankstesniais metais.

Kvies vėliau nei įprasta

1923 m. sausio 15-osios politinės karinės akcijos atminimui rengiamas nakties žygis paprastai atkartoja jo dalyvių keliavimo į Klaipėdą iš keturių pusių maršrutus ir yra rengiamas artimiausią Sausio 15-ajai savaitgalį.

Šiemet ši data sutampa su Sausio 13-ajai paminėti skirtais renginiais, todėl žygio rengėjai skelbia, kad žygis įvyks sausio 19-ąją.

Šį kartą žygio pradžia – Priekulėje, prie kultūros centro. Žygeiviai nupėdins 27 kilometrus.

Algirdas Grublys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Bandysime atkartoti Priekulės grupės maršrutą. Žygiuosime laukais, miškais, šiek tiek palei Vilhelmo kanalą, parodysime dalyviams Tyrų pelkės pakraščius, Klaipėdos priemiesčiuose parodysime Laistų piliakalnį, užlipsime ant Žardės piliakalnio. Juk netoli jo, prie Smeltės upelio, vyko didysis mūšis“, – trumpai kelionės planą apibrėžė vienas žygio organizatorių Algirdas Grublys.

Bandysime atkartoti Priekulės grupės maršrutą.

Aplankys ir piliakalnius

Jis patikslino, kad tiksliai atkartoti sukilėlių žygio kelio palei geležinkelį iki buvusios Karlsbergo (Rimkų) geležinkelio stoties neįmanoma, išsiplėtę Dituvos sodai verčia daryti lankstą.

Šį kartą parengtas visiškai naujas žygio maršrutas, apie 80 proc. jo bus einama naujais keliais. Ne tik istoriniai, bet ir gamtiniai maršruto akcentai turėtų sudominti žygio dalyvius.

Kelerius pastaruosius metus nakties žygyje dalyvaudavo per 3 tūkst. dalyvių. Tokiai daugybei žmonių reikia nemenkos teritorijos, Priekulėje tai bus kultūros centras ir aikštė prie jo.

Tradiciškai maršruto pusiaukelėje numatoma stotelė, kur žygeiviai bus vaišinami karšta arbata ir koše.

Šį kartą žygio pabaigos taškas – Moksleivių saviraiškos centras Smiltelės gatvėje.

Norintieji dar vienos pramogos dalyviai į Priekulę iš Klaipėdos galės nuvažiuoti traukiniu, todėl žygio organizatoriai prašo geležinkeliečių, kad tądien traukinį Klaipėda–Šilutė papildytų keliais papildomais vagonais.

Kadangi Klaipėdos sukilimo bei Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos paminėjimo renginiai jau bus įvykę, žygio dalyviai paminklą Skulptūrų parke bei 1923 m. karinės akcijos dalyvių šturmuotos buvusios prefektūros pastatą aplankyti galės atskirai jiems tinkamu laiku.

Palydės su karo dainomis

Šių metų žygis skiriamas Stepono Dariaus atminimui. Ne visi žino, kad jis Lietuvai nusipelnė ne tik skrydžiu per Atlantą. S. Darius buvo kontržvalgybininkas ir į Klaipėdos kraštą buvo pasiųstas stebėti situacijos bei rengti sukilimo įvaizdį.

Idėją pagerbti šią asmenybę iškėlęs klaipėdietis karybos istorijos žinovas Egidijus Kazlauskis pasakojo, kad S. Darius važinėdavo motociklu, taip pasiekė atokius krašto kaimus, bendravo su vietos gyventojais, galbūt pats mokėjo po JAV dolerį, kad žmonės ateitų į susirinkimus.

Tradicija: nors žygis Sausio 15-osios įvykiams atminti vyksta naktį, žygeivių negąsdina sausio darganos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„S. Dariaus indėlis į akcijos sėkmę – nemenkas. Jis buvo prisiekęs motociklininkas, o ir kiti sukilėliai turėjo ne vieną motociklą. Todėl koloną į žygį turėtų išvesti senoviniu motociklu važiuojantis vyras, įkūnysiantis S. Darių. Galvodamas apie žygio pradžią pamaniau, kad būtų labai prasminga išlydėti žygeivius karo dainomis. Priekulė turi puikų folkloro ansamblį „Vėlingis“, vadovaujamą Rūtos Vildžiūnienės, prašysime jo padainuoti liaudies dainas. Tikiuosi, kad šių metų žygis bus įsimintinas daugeliui“, – sumanymais dalijosi E. Kazlauskis.