Iš senamiesčio požemių – įstabūs radiniai

Iš senamiesčio požemių – įstabūs radiniai

Retas praeivis, žingsniuodamas akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis, įsivaizduoja, kokios „aukso kasyklos“ driekiasi jam po kojų.

Radinių – tūkstančiai

Senojoje miesto dalyje per daugiau nei 30 archeologinių tyrinėjimų metų aptikta tūkstančiai įvairiausių radinių, kurie specialistams fragmentas po fragmento padeda dėlioti uostamiesčio istorijos mozaiką, papildyti ją vis naujomis detalėmis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys prisiminė, jog pirmosios ekspedicijos Klaipėdos senamiestyje surengtos bene 8-ojo dešimtmečio pradžioje.

„Palyginti su šiomis dienomis, to laiko tyrimų apimtys atrodo pakankamai nedidelės. Per metus senamiestyje būdavo ištiriama po vieną du apie 300 kv. metrų ploto objektus, o dabar tiriami plotai siekia ir po 1000 kv. metrų. Didėja apimtys – daugėja ir radinių. Seniau jų surinkdavome porą trejetą šimtų, dabar – tūkstančius“, – pasakojo J.Genys.

Pašnekovas pripažino, jog šiandien archeologai senamiestyje darbo nestokoja ir turbūt jo dar ne vienerius metus nepritrūks dėl intensyvios statybų plėtros. Mat nekilnojamojo turto projektų plėtotojams privalu atlikti sklypo, kuriame išdygs naujas pastatas, archeologinius tyrimus.

Prilygsta Pompėjos atradimui

J.Genys prisipažino, jog būtų sudėtinga įvardyti, kurie Klaipėdos senamiestyje aptikti archeologų radiniai laikytini patys įdomiausi, vertingiausi.

Pašnekovo manymu, veikiausiai pačiu sensacingiausiu būtų galima vadinti profesoriaus Vlado Žulkaus piliavietėje rastą renesansinį žiedą – esą kito tokios vertės daikto daugiau niekam nepavyko aptikti.

„Išskirtinių radinių yra buvę ir Kurpių gatvėje. Tačiau, mano manymu, infrastruktūros dalykai, pastatų liekanos ne mažiau sensacingos nei koks vienas atskiras rastas daiktas. Tyrinėtojams itin svarbus šis kompleksiškumas. Unikalūs tyrimai šia prasme atlikti skvero Didžiosios Vandens, Tomo, Vežėjų gatvių teritorijoje, kur buvo atkastas visas gyvenamasis kvartalas. Mūsų masteliais tai būtų galima pavadinti Pompėjos atradimu“, – aiškino istorikas.

Archeologė Roma Songailaitė, pernai vadovavusi kasinėjimams Skerdėjų gatvėje, antrino, jog ilgainiui ima intriguoti ne patys radiniai, o informacija, kaip ir kur buvo pagamintas vienas ar kitas daiktas, kokių yra jo analogų ir kiti panašūs dalykai.

Pravertė senoviškos kalkės

Archeologas Klaipėdos universiteto doktorantas Mindaugas Brazauskas aiškino, jog nemažai peno specialistams suteikia ūkinės dėžės. Taip vienoje vietoje neretai atrandama puikiai išsilaikiusių daiktų, kuriais kaip nebereikalingais kadaise atsikratė senieji miesto gyventojai.

M.Brazauskas prisiminė įdomų atvejį, kai prieš porą metų Žvejų gatvėje vykdytų archeologinių kasinėjimų metu rastas aukščiausios kokybės kalkių skiedinys pravertė ir šiuolaikiniams statybininkams. Juo buvo atnaujintas vienas senamiesčio pastato fasadas.

Bene seniausi senamiesčio radiniai – XIII amžiaus miesto gyvenimo liudytojai – aptikti piliavietėje. Didžiąja dalimi tai smulkūs metaliniai daiktai, tačiau apskritai to laikotarpio radinių nėra gausu. „Iš XIV amžiaus jų jau daugiau, o nuo XVI amžiaus pratrūksta šimtais“, – šypsojosi J.Genys.

Nesulaukia naujų fondų

Šiandien Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugoma apytiksliai 36 tūkst. archeologinių senamiesčio radinių, tačiau jų padaugės dar keletu tūkstančių, specialistams pristačius pastarųjų metų „derlių“.

„Taip spartėjant archeologijai, verkiant reikia naujų saugyklų. Jau gautos lėšos apie 900 kv. m ploto fondams Didžiojoje Vandens gatvėje statyti, tačiau statybos kol kas stringa“, – į detalesnius komentarus nesileido muziejaus vadovas.

Pasak J.Genio, nemažai radinių galima išvysti ne tik Mažosios Lietuvos istorijos, bet ir Pilies muziejuje.

„Tačiau tai turbūt būtų 1–2 proc. visos mūsų turimos kolekcijos. Abejoju, ar suskaičiuotume tūkstantį eksponatų, kurie eksponuojami viešai“, – teigė istorikas.