Iš senų, susidėvėjusių trasų garuojanti šiluma šildo žemę ir orą. Vietose, kur tinklai ypač nesandarūs – amžinas pavasaris. Čia nebūna sniego, o nesibaigus žiemai žaliuoja žolė.
Bendrovės "Klaipėdos energija" techniniai nuostoliai 2008 m. sudarė 13,8 proc. Kokie jie buvo pernai – dar skaičiuojama. Įmonės Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojo Arūno Smagurio teigimu, uostamiestyje trasų situacija, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais, geriausia.
"Mūsų nuostoliai mažiausi. Klaipėdos trasose šilumos nuostoliai sudaro 13,8 proc., kai Lietuvos vidurkis – 16,7 proc. Kur kas didesnių nuostolių yra daugiabučiuose namuose. Juose prarandama apie 60 proc. šilumos", – pasakojo pavaduotojas.
A.Smaguris tvirtino, jog šiluma trasose prarandama dėl jų susidėvėjimo.
"Problemiškiausios vietos yra ten, kur nepakeisti tinklai. Jų Klaipėdoje dar yra daug, nors ir kiekvienais metais atnaujiname dalį trasų. Problemų kyla ir pietinėje miesto dalyje, kur tinklai nėra seni. Prastai įrengti drenažai nepraleidžia viso vandens, apsemiamos gatvės, o kartu ir tinklai. Vanduo ardo izoliaciją. Dėl to išgaruoja vis daugiau šilumos", – aiškino pavaduotojas.
Praėjusiais metais įmonė "Klaipėdos energija" atnaujino 5,1 km šilumos trasų. Buvo pakeisti prieš 25–30 metų sumontuoti vamzdynai Rumpiškės, Paryžiaus Komunos, Debreceno gatvėse, Taikos ir Baltijos prospektuose bei Šilutės plente esančiose tinklų magistralėse.
Šie darbai kainavo 9,9 mln. litų. 50 proc. projekto vertės – 4,9 mln. litų finansuota iš ES regioninės plėtros fondo. Dar tiek pat į tinklus investavo įmonė "Klaipėdos energija".
A.Smaguris tvirtino, jog buvo numatyta renovuoti trasas ir šiemet. Tam žadėta skirti apie 12 mln. litų iš ES fondų ir įmonės "Klaipėdos energija" lėšų. Tačiau kol kas tokiems projektams lėšų iš ES fondų nėra skirta.
"Jei nebus skirta paramos, atnaujinsime tiek trasų, kiek turėsime savo lėšų. Kol kas sunku pasakyti, kokia tai bus suma", – teigė pavaduotojas.
Techniniai nuostoliai Lietuvos šilumos perdavimo tinkluose 2008 m.:
"Kaišiadorių šiluma" – 27,1 proc. (13,3 tūkst. MWh)
"Ignalinos šilumos tinklai" – 26,4 proc. (9,4 tūkst. MWh)
"Raseinių šilumos tinklai" – 25,2 proc. (13 tūkst. MWh)
"Tauragės šilumos tinklai" – 23 proc. (19,3 tūkst. MWh)
"Kauno energija" – 21,4 proc. (362 tūkst. MWh)
"Jonavos šilumos tinklai" – 21 proc. (35,8 tūkst. MWh)
"Šiaulių energija" – 19,4 proc. (46,9 tūkst. MWh)
"Panevėžio energija" – 16,7 proc. (136,5 tūkst. MWh)
"Vilniaus energija" – 14,3 proc. (430,2 tūkst. MWh)
"Klaipėdos energija" – 13,8 proc. (140,4 tūkst. MWh)
Naujausi komentarai