Šilumininkų Grūto parkas

Žinoma, „Klaipėdos energijos“ argumentai, kad trasas reikia bandyti, nepajudinami: „Jei nepakentėsite keletą dienų be karšto vandens tai bus taip, kaip Telšiuose prieš porą metų. Kai žiemą žmones nuo dvidešimties laipsnių šalčio vadavo labdaringos antklodės ir šildytuvai“.

Tačiau sunku patikėti, kad vasarą prieš garsiąją avariją Telšiuose šilumininkai nebandė trasų. Paprasčiausiai jiems neužteko proto, ar noro kišti pinigus tinklams keisti. Juk tuomet sprogo vienas iš vamzdžių prie pat šilumą gaminančios įmonės, todėl ir buvo tokios pasekmės.

Uostamiesčio vadovai pusę lūpų buvo užsiminę, kad karštas vanduo per bandymus bus atjungiamas kvartalais, o ne išsyk pusei miesto. Tai galėtų užimti mažiau laiko, po bandymų nuimant akles, kad karštas vanduo galėtų greičiau pasiekti nesipraususių klaipėdiečių vonias.

Kita vertus, šiemet sinoptikai žada karštą vasarą.

Kodėl trasų „sprogdinimai“ padidintu slėgiu nevyksta, kai klaipėdiečiai gali pliuškentis jūroje?

Šilumininkai vėl turi nepajudinamų argumentų - nespės iki naujo šildymo sezono pradžios sulopyti trūkių, atsiradusių po bandymų.

Energetikai atras į kiekvieną priekaištą dešimt gelžbetoninių pasiteisinimų.

Šilumininkams nereikia sielotis dėl rinkos. Kiekvienas vos gimęs klaipėdietis yra potencialus jų klientas.

Ačiū dievui, kad jų rankos per trumpos individualių namų gyventojams prigriebti. Pastarieji dar gali šildytis nepriklausomai nuo „Klaipėdos energijos“.

Bet tegu nesidžiaugia. Priims Seimas lobistinį įstatymą, kad individualiuose namuose bus galima įsikurti tik prisijungus centralizuotą šildymą.

O ką? Krosnys, židiniai, individualios dujų šildymo sistemos - šiltnamio efekto židinys.

Daugiabučių namų gyventojams - jokios alternatyvos. Jei gyveni kolchoze, tai ir iš vienos lėkštės srebi barščius su kaimynu pensininku, kuriam taupyti šilumą - kvaila, nes gauna kompensaciją.

Nori renovuoti namo šildymo sistemą, reikia išlupti pusės su viršum kaimynų parašus.

O jiems ir taip gerai. Vienas susiruošė butą prakalti, kitas geriau apsimuturiuos devyniais šalikais, bet neskirs nė cento šildymo kokybei.

Todėl niekas neįveiks šilumininkų, kurie kas vasarą beveik savaitei sugrąžina miestelėnus į sovietmetį, kaip Grūto parko steigėjai.

Reikėtų gyvenimą be karšto vandens įtraukti į nematerialųjį šalies kultūros paveldą.