Siūlo išlaikyti nuolaidą rinkliavai už atliekų tvarkymą | KaunoDiena.lt

SIŪLO IŠLAIKYTI NUOLAIDĄ RINKLIAVAI UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ

Klaipėdiečiams siūloma ir kitais metais taikyti 5 proc. nuolaidą rinkliavai už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jei miesto taryba pritars, lengvata visų grupių mokėtojams bus taikoma ketvirtus metus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, spalio duomenimis, iš ankstesnių metų rinkliavos yra sukaupta apie 2,4 mln. eurų.

Kitais metais taikant 5 proc. nuolaidą, ši suma sumažėtų 238,5 tūkst. eurų.

R.Jievaitienė pabrėžė, kad sukauptos lėšos gali būti naudojamos tik priemonėms, susijusioms su atliekų tvarkymu, tarp kurių požeminių konteinerių aikštelių rengimas, švietimas.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto, kurio posėdžio metu svarstytas klausimas, Arūnas Barbšys domėjosi, kad sukauptos rinkliavos lėšos mažėja.

Tarybos narys taip pat klausė, kodėl lėšos nėra naudojamos požeminių konteinerių įrengimui.

Anot vedėjos, atliekų surinkimui ir tvarkymui per metus išleidžiama apie 5 mln. eurų, o surenkama apie 4,7 mln.

„Požeminių konteinerių aikštelių įrengimui esame gavę ES lėšų. Tad sukauptas lėšas pavyko sutaupyti. Prisidėti patys turime 15 proc. Ši dalis imama iš sukauptų lėšų. Konkursas jau baigtas, nugalėtoją turime, pavasarį prasidės darbai“, – pasakojo R.Jievaitienė.

Klaipėdos mero pavaduotas Artūras Šulcas atkreipė dėmesį, kad iš pradžių požeminiai konteineriai buvo rengiami iš sukauptų lėšų, tačiau atsirado galimybė jas sutaupyti.

„Jei būtume ir toliau šiuos darbus atlikę savo lėšomis, jie būtų baigti“, – tvirtino vicemeras.

A.Barbšys domėjosi, ar negalima miestiečiams taikyti didesnės nuolaidos.

„Siūlyčiau gyventojams greičiau sugrąžinti permokėtas lėšas. Būtų galima padaryti ne 5 proc., o 15 ar net 20 proc. lengvatą“, – teigė tarybos narys.

Anot A.Šulco, teoriškai tokia galimybė įmanoma: „Kitiems metams suteiktume rinkliavai 15 proc. nuolaidą, o dar kitais ši tiek pat išaugtų. Gal tame ir būtų rasta tiesa ir teisybė, bet gyventojams toks šuolis būtų sunkiai suvokiamas“.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

šiaip

būtų galima ir nesidomėti gyventojų skaičiumi, jei ne sunaudojamo vandens klausimas. Deklaruoja save viena močiutė, priimti neoficialūs nuomininkai 2 ar 3 žmonės ir , jei vandens skaitliukų nėra, tikrai vandens netaupo. O kur dar tiek , kurie klaidingai deklaruoja ar visai nedeklaruoja ? Kas padengia tą neregistruojamą sunaudotą vandenį ? Manau visi daugiabučio gyventojai- skaičiuoja pagal įvadinio parodymus . Aš savo pavarde gaunu sąskaitas iš Klaipėdos energijos , dabar joje yra eilutė - šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu ? Tai kam man skaičiukai ? Kodėl paslaugos teikėjas nepasirūpina rodmenų tikrinimu ? Ar aš turiu teisę tikrinti ką deklaruoja kaimynas ? Ar tai turi būti mano rūpestis ? Ar tai teisinga?

na kaip ir aišku ?

2014-09-23 --- Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkai neturi teisės rinkti duomenų apie gyventojus ---- Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkai neturi teisės tvarkyti (rinkti) duomenų apie bute gyvenančių asmenų skaičių, kadangi bute deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičius gaunamas iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Apie bute deklaruotus žmones gali žinoti tik savininkai

Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis sako, kad jo vadovaujami Būsto rūmai jau daugelį metų nuosekliai aiškina apie tai, kad gyventojų skaičiaus butuose negali žinoti nei bendrijų pirmininkai, nei administratoriai. Bendrijų pirmininkams rinkti duomenis apie gyventojus draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas ir asmens gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuojantys teisės aktai. Jo nuomone, visų lygių politikų „pasakos“, kad, „šiukšlina ne kvadratai, o žmones“, kad „liftu važiuoja ne kvadratai, o žmones“ yra tik politinis žaidimas, norint pasirodyti tariamai pažeistų teisių gynėjais, ypač prieš kokius nors rinkimus. J. Antanaitis teigia, kad privalomoji registracija jau seniai panaikinta ir dabar yra tik gyvenamosios vietos deklaravimas, o tai reiškia, kad apie deklaruotus bute žmones gali žinoti tik būsto savininkas ir tie organai, kuriems tokią teisę suteikė įstatymai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS