Stabdo visą turizmo sektorių
Pajūrio krašto verslininkai negali rasti paaiškinimo, kodėl dar trys šalyje veikiantys oro uostai nėra laikomi tinkama alternatyva vis dažniau uždaromam Vilniaus oro uostui.
Verslas neturi atsakymo, kodėl keleiviniai lėktuvai, negalėdami nusileisti Vilniuje, apsisuka ir grįžta į užsienio oro uostus, iš kurių pakilo, arba skrenda į Rygą. Kodėl iki šiol nerandama galimybės tokius lainerius nukreipti į Palangą, Kauną arba Šiaulius, kur taip pat yra oro uostai?
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė tikino, kad pajūrio krašto verslo bendruomenė išties turi daug klausimų dėl įstrigusios situacijos.
„Iš to, ką girdime viešumoje, susidaro įspūdis, kad situacija yra tikrai drastiška. Kam nesėkmingo skrydžio išvargintas keleivis pirmiausiai išreiškia savo emocijas? Tikėtina, kad oro uosto darbuotojams. Žmonės kaltina tuos, kuriuos jie mato prieš akis. Nors suprantame, kad oro uosto darbuotojai nėra dėl to kalti. Tą nuovargį girdi ir kiti turizmo verslų atstovai, tačiau visi čia yra tik tokios situacijos įkaitai“, – kalbėjo L. Taučiūtė.
Ji stebėjosi, jog oro balionų problema taip įsišaknijo, kad dėl jos stoja visas turizmo sektorius.
„Koronavirusas jau buvo problema. Dabar mes turime dar didesnį iššūkį – balionus. Jei šalį gali paralyžiuoti balionai, tai ką kalbėti apie karą? Mes neturime karo, bet nesusitvarkome su balionais. Absurdas. Apie balionus tik daug kalbama. O kas yra daroma? Nedaroma nieko“, – asmeninę nuomonę išsakė moteris.
Įsivyravo chaosas
L. Taučiūtė stebėjosi, kad valdžios atstovai negali pasiūlyti jokių šios problemos sprendimo būdų.
„Man atrodo, kad jau reikėjo sėsti ir kalbėtis su kompanijomis, kurios aptarnauja skrydžius. Jau turėjo būti išdėstytas planas „A“ arba planas „B“. Tačiau nieko negirdėti. Jei kompanijos patiria papildomų nuostolių dėl nevaldomos saugumo situacijos, nuostoliai turėtų būti kompensuojami“, – svarstė L. Taučiūtė.
Palangiškė stebėjosi, kad Vilniaus, kaip patikimo oro uosto, vardas ne itin ir jaudina valdžios atstovus.
„Kaip Lietuva nuskambės balionų krizės fone? Strategija jau turėjo būti sukurta. Jei stringa skrydis į Vilnių, siųskite lėktuvus į Kauną ar į Palangą. Kalbėtis reikia. Bet kuris verslas visada sugebės prisitaikyti ir ras alternatyvų. Tačiau jau daugiau nei mėnesį – visiškas chaosas. Tik bandoma sudaryti įspūdį, kad kažkoks veiksmas vyksta, tačiau realiai niekas nevyksta, problema nesprendžiama“, – nuomonę išsakė L. Taučiūtė.
Siūlymų nesulaukė
Ne tik L. Taučiūtė pasigenda valdžios strategijos, jai pritaria ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Živilė Gavelienė.
„Pasiūlymo skraidyti per Palangą ir Kauną iki šiol nebuvo. Toks pasiūlymas aviakompanijoms ir skrydžių operatoriams turėtų ateiti su planu, kuriame būtų paaiškinta, kaip tai būtų galima daryti. Turėtų būti išdėstyta: kokie galimi laikai, kokios galimos antžeminės paslaugos, kokie galimi pervežimai į Vilnių. Realiai tebuvo tik elektroniniu paštu užklausta: „Ar planuotumėte skraidyti?“, – stebėjosi Ž. Gavelienė.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentę pribloškė tokia komunikacijos forma.
„Lėktuvo nutūpimui Palangoje ar Kaune yra krūva reikalų – aptarnaujančios įmonės veiksmai ir visa grandinė paslaugų. Plano, kaip tai reikėtų padaryti, nebuvo. Buvo tik klausimas, ar planuotų bendrovės skraidyti“, – kalbėjo moteris.
Tokio skrydžio nukreipimas papildomai kainuotų pačioms bendrovėms.
„Mano galva, šias išlaidas turėtų prisiimti mūsų valstybė. Nes ne paslaugos teikėjų kaltė, kad atsirado šitokios problemos. Iš principo nebuvo net siūlymo susėsti prie stalo ir diskutuoti apie galimybes. Ir iki šiol šio siūlymo nėra“, – pastebėjo Ž. Gavelienė.
Stebi abejingumą problemai
Verslo atstovų nuomone, kritiškai nepakankamas yra ne tik centrinės valdžios, bet ir savivaldos dėmesys šiai problemai bei sprendimų, nukreipiant skrydžius į kitus Lietuvos oro uostus, paieškoms.
Šiame kontekste išsiskyrė tik Šiaulių mero Artūro Visocko pozicija.
Šio miesto vadovas viešai yra pastebėjęs, kad Šiaulių oro uostas – pats saugiausias oro uostas šalyje dėl NATO karių kontingento jame.
Feisbuko paskyroje A. Visockas kėlė klausimą, kodėl valstybė taip prastai prižiūri savo turtą?
„Aš klausiu rimtai. Ar ne laikas valstybei pradėti matyti savo turtą ir jį tinkamai naudoti? Nuo apleistų studentų bendrabučių, Zubovų rūmų iki oro uosto? Turtas tiesiog kiurkso. Toks turto naudojimas, koks yra dabar, rodo, jog mes esame abejingi, tiesiog abejingi dėl savo žmonių gerovės. Šalis vis dar turi potencialą“, – rašė A. Visockas.
Anot jo, Šiaulių oro uostas nėra įtrauktas į Lietuvos oro uostų sąrašą, o tai rodo netinkamą valstybės požiūrį į savo turtą.
Taip pat A. Visockas stebėjosi tuo, jog valstybei nė motais, kad lietuviai savo pinigus palieka Latvijoje, skraidydami per Rygos oro uostą. O juk mūsų pinigai turėtų likti mūsų šalyje.
Kas atlygins nuostolius?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė subūrusi darbo grupę, kuri vertins informaciją apie oro erdvės apribojimų ir kitų trikdžių poveikį turizmo verslui, teiks siūlymus dėl veiksmų ir sprendimų turizmo verslui.
„Tai mes siūlėme įkurti tokią darbo grupę. Ji buvo įkurta praėjusios savaitės ketvirtadienį. Ar kažkas nuveikta, dar anksti klausti. Tačiau, mano manymu, tokia grupė turėtų būti įkurta ne prie ministerijos, o prie Vyriausybės. Skrydžių perkėlimas nėra tik ekonomika. Į tokio klausimo sprendimą turi būti įtraukta daug ministerijų. Pirmiausiai – Susisiekimo ministerija, kuri valdo oro uostus. Svarbus ir Teisingumo ministerijos vaidmuo, nes yra teisinių klausimų“, – pamąstymais dalijosi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turės tarti žodį dėl nuostolių atlyginimo.
„O Užsienio reikalų ministerija turėtų rūpintis, kad į diplomatines atstovybes ir į užsienio šalis išeitų teisinga informacija, kad Vilniaus oro uostas nėra uždarytas. Erdvė uždaroma tik dėl saugumo, kilus grėsmei“, – patikino Ž. Gavelienė.
Tuščios kalbos negelbės
Ž. Gavelienė tikino, kad tuščios ir neprofesionalios kalbos situacijos negelbės.
„Apie skrydžio perkėlimą sprendžia aviakompanija. Tačiau kas sprendžia apie skrydžio nukreipimą? Manyčiau – civilinė aviacija. Kokiomis sąlygomis skraidys kompanijos, sprendžia oro uostas. Kadangi yra krizinė situacija, visa tai turėtų organizuoti Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Tačiau jokio plano nėra. Yra tik didelis verslo nusivylimas“, – akcentavo Ž. Gavelienė.
Mes neturime karo, bet nesusitvarkome su balionais.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė kritiškai įvertino valdžios žingsnius sprendžiant skrydžių krizę.
„Keliamas ne tik kitų šalių nepasitikėjimas. Kyla ir kompanijų nepasitikėjimas. Kaip jos turėtų vertinti penktą valandą vakaro gautą elektroninį laišką su klausimu, ar planuotų kompanija perkelti skrydį į Kauną? Tokius sprendimus priima kompanijos valdyba, o ne žmogus, sėdintis Vilniuje. Jei ir toliau nebus veiksmų, tikėtina, kad ir daugiau kompanijų praneš laikinai, žiemos metu, stabdančios skrydžius į Vilnių, kaip tai jau padarė pirmoji aviacijos bendrovė“, – stebėjosi Ž. Gavelienė.
Verslas pasiruošęs veikti
Reaguodamas į antradienį Vyriausybės priimtą sprendimą visoje šalyje paskelbti ekstremalią situaciją dėl kontrabandinių balionų keliamų grėsmių, poilsio ir sveikatinimo komplekso „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša pabrėžė verslo pareigą būti pasiruošus.
Pasak R. Jovaišos, tokie hibridiniai trikdžiai tiesiogiai veikia turizmo logistiką, todėl verslas privalo veikti operatyviai.
„Šiandien turizmo sektorius susiduria su naujo pobūdžio iššūkiais. Ši situacija man primena pandemijos laikotarpį, kai buvo sunku prognozuoti, kas laukia rytoj. Vis dėlto esame visiškai pasiruošę padėti – tiek operatyviu apgyvendinimu, tiek rūpesčiu keleiviais, jeigu dėl saugumo dalis skrydžių būtų nukreipiama į Palangos oro uostą“, – tvirtino R. Jovaiša.
Vadovas akcentavo strateginę „Atostogų parko“ vietą ir pajėgumus priimti didelį žmonių srautą kritiniu atveju.
„Esame įsikūrę vos už šešių kilometrų nuo Palangos oro uosto, todėl galime itin greitai reaguoti į pokyčius. Esant poreikiui, esame pasirengę suteikti iki 400 nakvynės vietų. Kai šalis patiria išpuolius, turime būti vieningi ir veikti solidariai, kad kartu įveiktume bet kokią krizę“, – teigė „Atostogų parko“ vadovas.
Sąlygos yra ne tik Vilniuje
Bendrovės „Lietuvos oro uostai“ atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas aiškino, esą sąlygos skrydžiams sudaromos tiek Kauno, tiek Palangos oro uostams.
„Informacija apie kiekvieno uosto technines, personalo galimybes yra pateikiama oro skrydžių bendrovėms. Informacija pateikiama ir konkrečioms įguloms, kurios skrenda į Vilniaus oro uostą. Kalbant apie oro balionų sukeltą situaciją, įgulos pačios priima sprendimą, kur leistis“, – aiškino T. Vasiliauskas.
Pasak jo, Palangos oro uoste yra mažiau stovėjimo vietų orlaiviams.
„Galbūt kartais yra ir tam tikrų techninių niuansų, didelių orlaivių negalima priimti. Bet galutinį sprendimą, kur leistis, priima konkrečios oro bendrovės“, – tikino T. Vasiliauskas.
„Lietuvos oro uostų“ atstovas aiškino, kad kiekvienas lėktuvas yra grandinės dalis.
„Oro skrydžių bendrovės planuoja, iš kurio oro uosto į kurį kitą uostą joms bus patogu skristi. Čia yra daug dedamųjų, kurias įvertina būtent oro bendrovės. Priversti bendrovių keisti oro uostą niekas negali“, – kalbėjo T. Vasiliauskas.
Nuo šių metų gruodžio 3 d. iki 2026 m. vasario 28 d. atšaukti vakariniai skrydžiai į Vilnių. Iki šiol bendrovė vykdė po keturis skrydžius tarp Vilniaus ir Helsinkio per dieną.
Anksčiau tvarkaraščio korekcijų ėmėsi ir „airBaltic“, ji paankstino skrydžių Krokuva–Vilnius ir Miunchenas–Vilnius laikus.
T. Vasiliauskas aiškino, kad oro bendrovėms siūlomi tam tikri sprendimai, kaip tęsti ir optimizuoti veiklą.
„Kol kas yra bendras noras likti Vilniaus oro uoste“, – tikino T. Vasiliauskas.
Lietuva – rizikos zonoje?
Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova pabrėžė, kad jau dabar Lietuva kenčia dėl žalos šalies įvaizdžiui.
„Lietuva nėra žinoma net ir Europoje. O ši ekstremali situacija mums nieko gero nepridės. Praėjusią savaitę dalyvavau Danijoje vykusiame visų Europos nacionalinių turizmo skatinimo agentūrų suvažiavime. Dalijomės savo mintimis apie geopolitinę situaciją Europoje ir kokią įtaką ji daro kelionėms po Europą“, – pasakojo O. Gončarova.
Moteris pabrėžė, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir net Suomija jaučia neigiamą įtaką turizmo sektoriui.
„Jaučiame spaudimą. Keliautojai tikrai atidžiai svarsto, ar pasirinkti mus, ar rinktis kitą, saugesnę kryptį“, – pripažino O. Gončarova.
Direktorė įsitikinusi, kad dabartinė oro balionų krizė kuria naują realybę.
„Ji kelia papildomą neapibrėžtumą keliautojams, trikdo kelionių planavimą, skaudžiai veikia verslus, ypač konferencinį turizmą, ir daro poveikį šalies investiciniam klimatui bei mūsų galimybėms pritraukti užsienio investicijas. Didžiausias iššūkis Lietuvos turizmo sektoriui šiandien yra keliautojų pasitikėjimas ir bendras Lietuvos reputacijos vertinimas“, – kalbėjo O. Gončarova.
Įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ vadovė pastebėjo, kad kai kurie lankytojai regioną vis dar suvokia kaip nesaugų ar nenuspėjamą ir priskiria Lietuvą rizikos zonai.
„Nors esame ES ir NATO dalis, veikiame stabilioje aplinkoje ir taikome aukštus saugumo standartus. Žvelgiant į ateitį, nerimą kelia tai, kad geopolitinis neapibrėžtumas gali tapti ilgalaikiu reiškiniu. Keliautojai gali rinktis trumpesnes ir atsargesnes keliones, sprendimus priimti vėliau ir jautriau reaguoti į naujienas. Todėl Lietuva stiprina savo matomumą kaip saugios, patikimos krypties, aiškiai komunikuoja saugumą ir kokybę“, – teigė O. Gončarova.
Dideli praradimai verslui
O. Gončarova akcentavo, kad veiksmų planas, kaip spręsti balionų krizę, turėjo būti parengtas dar prieš pasireiškiant tokio pobūdžio iššūkiams.
„Mūsų, kaip nacionalinės turizmo skatinimo agentūros, užduotis – nuosekliai pristatyti Lietuvą kaip patrauklią kryptį užsienio turistams ir kviesti keliauti Lietuvoje. Tai tampa gerokai sudėtingiau, kai tarptautinėje žiniasklaidoje Lietuva minima grėsmių ir nestabilumo kontekste. Tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu, kad valstybės institucijos greitai ir koordinuotai reaguotų, aiškiai komunikuotų situaciją ir mažintų galimus reputacinius nuostolius“, – pastebėjo moteris.
O. Gončarova įsitikinusi, kad nepaprastosios padėties paskelbimas neišvengiamai turės reputacinių pasekmių.
„Tai kelia riziką, jei nėra aiškios, vieningos ir koordinuotos institucijų komunikacijos, kuri padėtų tiksliai paaiškinti situaciją ir išvengti klaidingų interpretacijų. Tokiu metu itin svarbu, kad visi tokio masto sprendimai būtų lydimi bendro naratyvo, užtikrinančio pasitikėjimą ir aiškumą mūsų tikslinėse rinkose“, – kalbėjo moteris.
Įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ vadovės manymu, Baltarusijos veiksmai nėra atsitiktiniai, o nuosekli hibridinė ataka.
„Laimei, visa tai vyksta ne sezono įkarštyje, kai užsienio keliautojų srautai būna didžiausi. Šiuo metu bendraudami su verslu matome didžiausią poveikį konferenciniam turizmui – tai yra kitokio tipo keliautojai, jų kelionės planuojamos iš anksto, todėl jiems tenka atšaukti suplanuotus vizitus. Tai lemia didelius praradimus verslui – kelionių organizatoriams, apgyvendinimo įstaigoms ir kitiems turizmo paslaugų teikėjams“, – pastebėjo O. Gončarova.
Reaguodama į kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamus Vilniaus oro uosto veiklos trikdymus, „Keliauk Lietuvoje“ atliko apklausą, kad išsiaiškintų, kaip šie įvykiai veikia šalies turizmo verslą.
Apklausos duomenys atskleidžia, kad poveikį pajuto tiek kelionių organizatoriai, tiek Lietuvos viešbučiai.
Apklausos duomenys
9 iš 10 kelionių organizatorių atstovų (89 proc.) nurodė, kad pajuto įtaką klientų atvykimui ir viešbučių užsakymams, 50 proc. jų – reikšmingą įtaką.
8 iš 10 viešbučių atstovų (81 proc.) poveikį taip pat fiksavo, iš jų 57 proc. nurodė, kad oro uosto uždarymų įtaka buvo reikšminga.
Vilniaus oro uosto uždarymai sukėlė reikšmingų nesklandumų abiem sektoriams, tačiau labiau paveikė kelionių organizatorius. Daugiausia problemų kilo dėl kelionių perplanavimo – su tuo susidūrė 65 proc. kelionių organizatorių ir 48 proc. viešbučių.
Abi grupės minėjo ir klientų kelionių atšaukimus (58 proc. ir 43 proc.) bei vėluojančius atvykimus (54 proc. ir 48 proc.).
Kelionių organizatoriai dažniau nei viešbučiai turėjo derinti alternatyvius atvykimo būdus (27 proc., palyginti su 14 proc.) ir patyrė daugiau papildomų administracinių darbų bei komunikacijų su klientais (58 proc. prieš 48 proc.).
Nuostolių dėl Vilniaus oro uosto uždarymų patyrė tiek kelionių organizatoriai, tiek viešbučiai. 23 proc. kelionių organizatorių ir 19 proc. viešbučių atstovų nurodė, kad patyrė reikšmingus nuostolius, nedidelius – atitinkamai 27 proc. ir 28 proc.
Nemaža dalis kelionių organizatorių (35 proc.) ir viešbučių (19 proc.) dar vertina situaciją arba teigia, kad nuostolius įvertinti sudėtinga.
Daugiau nei pusė viešbučių atstovų nurodė, kad Vilniaus oro uosto uždarymai turėjo reikšmingos įtakos jų verslo planams ar ateities prognozėms, 23 proc. – nedidelę įtaką.
Kelionių organizatorių atstovai įvertino ne taip jautriai – trečdalis nurodė, kad patyrė reikšmingą įtaką, 19 proc. – nedidelę įtaką.
Poveikio visai nepastebėjo tik 19 proc. kelionių organizatorių atstovų ir vos 5 proc. viešbučių atstovų, o maždaug ketvirtadalis abiejų sektorių teigia, kad vertinti dar per anksti.
Beveik visi kelionių organizatorių ir viešbučių atstovai mano, kad Vilniaus oro uosto uždarymai gali neigiamai paveikti Lietuvos, kaip kelionių krypties, patrauklumą.
Reikšmingą poveikį mato net 92 proc. kelionių organizatorių atstovų ir 95 proc. viešbučių.
Dar 4–5 proc. mano, kad patrauklumas gali sumažėti šiek tiek. Nė vienas respondentas nenurodė, kad įtakos nebus, o tik labai maža dalis kelionių organizatorių (4 proc.) teigia, kad vertinti sunku.
Naujausi komentarai