Smulkaus verslo saulėlydis

Dar taip neseniai, kai šalyje siautė nedarbas, visi netekusieji pragyvenimo šaltinio buvo agituojami spjauti į samdinio dalią ir patiems tapti darbdaviais.

Smulkiajam verslui plėtoti buvo išleisti milijonai biudžeto litų.

Partijos varžėsi tarpusavyje, kurios per rinkimus pažadės daugiau lengvatų „mažiesiems“ darbdaviams.

Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Patikėjo tautiečiai valdžios giesmėmis ir užsuko „patentinį“ verslą, kad stambiesiems biznieriams net trošku pasidarė.

Kai pritrūko darbo jėgos, darbščiausieji išlakstė į užsienius, nes ten už triūsą moka, o ne pašalpas dalija - valdžia su stambaus biznio rykliais sumanė regzti apynasrį smulkiajam verslui.

Finansų ministerija, partijų rėmėjams panorėjus, politikams paliepus, gludina taisykles, kurios nebeleis patentininkams dirbti kai kurių statybinių darbų ir reikalaus teikti paslaugas tik konkrečiose vietose.

Panašu, kad bendrovės santechnikas galės ateiti pas klientą „pramušti“ užsikimšusią kanalizaciją, o toks pat specialistas - tik žymiai pigesnis, nes su patentu - turės kliento klozetą parsinešti į namus ir ten jį remontuoti.

O jei rimtai, valstybei, matyt, pinigų - per akis.

Va, ir šalies Prezidentas Valdas Adamkus nebegaili valdininkams ir politikieriams atlyginimų.

Todėl nebenorima gauti milijonų litų, kuriuos po kruopelę į valstybės iždą suneša legalūs smulkieji verslininkai.

Patentininkai papildys nelegalių vertelgų gretas. O kai kurie nueis „pašalpauti“ į darbo biržą.

Biržai pinigų negailima. Jei pritrūksta iš valstybės iždo, smulkiųjų primeta Europos Sąjunga.

Pavyzdžiui, moko pusamžes bedarbes, kaip būti žavingomis, kad įtiktų darbdaviams. Ir jie vietoje ilgakojų dvidešimtmečių referenčių pasirinktų renesanso formų pagyvenusias viliokes.