Stichinė valdžia

Klaipėdos valdžiai kiekviena snaigė - stichija. Dar blogiau valdžiai, kai ištirpsta sniegas, nes išlenda tonos šiukšlių.

Kai Klaipėdoje iškrenta sniegas, Alfonso Šimkaus departamentas nepajėgus kontroliuoti, kaip valomos gatvės, šaligatviai. Kai sniegas nutirpsta ir pražysta šiukšlės, departamentas nepajėgus sužiūrėti, kad jos dukart per dieną būtų sušluotos.

Trūksta 4-5 etatų, ir mieste būtų tvarka.

Tačiau jų nėra iš kur paimti. Juk kitiems 400 valdininkų reikia kurti vizijas, skaičiuoti pinigus ir kurpti ataskaitas ministerijų stalčiams.

Todėl neužtenka akių, kurios matytų, kaip šiukšlėse skęsta kažkada vienas tvarkingiausių Lietuvos miestų.

Kažin ar sugriūtų miesto valdžios darbas, jei keturis popieriaus lapus pakilnojusi kompiuterinių žaidimų specialistus perkeltų iš kabinetų į automobilius. Kad šie ne valdiškus baldus trintų, o prižiūrėtų, kaip valomas miestas.

Tokie kontrolieriai greitai užsidirbtų pinigų algoms. Susitaupytų švaistomos lėšos miesto tvarkytojams už nepadarytus darbus.

Kadangi nėra kam prižiūrėti, kaip tvarkoma Klaipėda, nė viena kvailį klijuojanti privatizuota namų valda dar nebuvo pasiųsta velniop. Kuo toliau nuo administruojamų daugiabučių.

Paradoksas, bet geriausiai aplinką Klaipėdoje prižiūri neprivatizuota „Laukininkų valda“.

Meras galėtų parašyti potvarkį, kad darbo dienomis slenkančiu grafiku po dešimt valdininkų sukiotųsi mieste.

Aišku, ne tik „Akropolyje“ ir kavinėse, bet ten, kur namų valdų naujieji šeimininkai svajoja, kaip brangiau parduoti administracinį pastatą su sklypu ir atsiimti privatizacijai išleistus pinigus. Arba kaip vietoje kontoros sumūryti dangoraižį ir kosminėmis kainomis išparduoti jį butams.

Turbūt kiekvienas skaitytojas galėtų sugalvoti po dešimt geriausių būdų, kaip kontroliuoti tvarką mieste. Bet ne kiekvienas skaitytojas yra miesto valdžioje. Todėl nereikia tikėtis, kad kiekvienas bus išgirstas.

Nebent pasiųstas į klaipėdiečių tribūną - psichologinės terapijos seansą tiems, kuriems vaistai baigėsi.