Svajonių kelias

Pasipylė klaipėdiečių priekaištai savivaldybei dėl planuojamo tiesti dviejų kilometrų kelio iš Labrenciškių per Girulių mišką į Antrąją Melnragę.

Net tunelis po geležinkeliu, šiauriau geležinkelininkų sodų bendrijos, numatytas iškasti. Visa ta muzika atsieis beveik 30 mln. litų.

Miestiečiams pikta, kad Klaipėdos ponai, gyvenantys uostamiesčio šiaurėje, sugalvojo už dešimtis milijonų litų sutrumpinti sau kelią į pajūrį. Aišku, dar labiau pabrangs jų nekilnojamasis turtas, kai pajūris bus per tris minutes pasiekiamas. Ponams nebereikės dusti spūstyse prie P.Lideikio, Liepojos, Herkaus Manto gatvių sankryžos.

Klaipėdiečiams gaila miesto plaučių - brandaus Girulių miško, kurio šimtai kubinių metrų guls nelygioje kovoje dėl ponų patogumo. Kita vertus, per Girulių mišką galbūt riedės naftovežiai ar kitokie pavojingi produktai iš uosto, o ne poilsiautojai.

„Linksma“ bus, kai reikės važiuoti „n“ kilometrų, norint po mišką pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti. O kiek po ratais žus miško gyventojų - niekas nė girdėti nenori.

Tik kur patogumai pietinėje miesto dalyje gyvenantiems klaipėdiečiams? Jiems juk reikia nuvažiuoti apie 10-15 kilometrų iki P.Lideikio gatvės sankryžos - ir nieko, nesiskundžia.

Tai gal pietinės dalies gyventojams dabar statyti tiltą į Smiltynę? Nesąmonė. Tegu geriau tiesia dar vieną dviračių taką ir nėra ko lįsti į Girulių mišką su automobiliais. O jei nori važiuoti - lai atrieda porą kilometrų iki P.Lideikio gatvės sankryžos ir spaudžia nuo ten prie jūros, kaip ir visi.

Miesto valdžia nėra tokia abejinga pietų kvartalų proletariatui, kaip yra įsitikinę skaitytojai.

Ne kartą savivaldybės valdininkai norėjo miesto bendrajame plane pažymėti vietą tiltui į Kuršių neriją. Tačiau rankos per trumpos. Pats Prezidentas Valdas Adamkus yra vienas didžiausių tilto priešininkų.

Žinoma, jei gyventume Dubajuose - didžiausiame Jungtinių Arabų Emyratų mieste, kur po stogu įrengtos slidinėjimo trasos, nors už pastato sienų tvoskia 50 laipsnių karštis, galbūt tas 30 mln. litų būtų visiški niekai. Aukso dulkė Sezamo olos lobyne.

Tačiau kai trūksta pinigų mašinų aikštelėms kiemuose, negalime apsikuopti šiukšlių aplink konteinerius, svajoti apie tiesioginius kelius nuo namo iki jūros - per anksti.

Kita vertus, nesvajosi - nieko nepasieksi.

Ar ne nuo svajonės prasidėjo Lietuvos jūrų muziejaus - akvariumo su delfinariumu statybos?