Tiko sviestas ir naktiniai

Lietuvos niekas neokupavo. Tiesiog raudonarmiečiai 1940-ųjų birželio 15-ąją išvyko į turistinį žygį ir netyčia perėjo Lietuvos Respublikos sieną.

O paskui jiems čia labai patiko, todėl pamiršo išeiti.

Raudonarmiečių vadų žmonoms ypač patiko naktiniai marškiniai. Juos vilkėdamos dalyvaudavo ir pobūviuose, ir eidavo žiūrėti filmų.

Ateivius žavėjo, kad čia buvo gausu maisto, net sviesto, kurio jie neatskirdavo nuo lašinių.

Kad laikas svetur neprailgtų, raudonarmiečiai paskelbė tarybų valdžią. Per demokratiškai iš vienos partijos išrinktą Liaudies Seimą įsiprašė į Sovietų Sąjungą.

Juos tiesiog užkankino didžiosios tėvynės ilgesys. O grįžti atgal ateivių netraukė, todėl ir praplėtė savo tarybinės tėvynės ribas.

Kad gyvenimas būtų šviesesnis, užsibuvę turistai išvežė, išaudė, nukankino kas trečią lietuvį - „kontrą“. Visokius smetoninius partinius, bankininkus, mokytojus, gydytojus, ūkininkus.

Komunizmas buvo nebe už kalnų, tačiau subraškėjo planinė ekonomika. Prakeiktieji imperialistai nuvarė sovietus per šaltąjį karą iki talonų už kasdienes prekes.

Vėl galvas pakėlė pribaltų „kontros“, kurie nebuvo laiku nukenksminti. Žlugo tarybų valdžia su visa Sovietų Sąjunga.

Dabar tie „kontros“ kasmet reikalauja atlyginti žalą už „kažkokią“ okupaciją.

Pasiklauskite komunistų partijos Klaipėdos komiteto pirmojo ekssekretoriaus, o dabar socialistų partijos eilinio Jono Gurecko. Jis kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu išaiškins, kad jokios okupacijos nebuvo.

Tiesiog lietuviams atsibodo A.Smetonos režimas ir jie atkūrė tarybų valdžią bei atsisakė nepriklausomybės.

Ir gyventi Lietuvoje jiems nusibodo, todėl išvažiavo savo noru į komjaunuoliškas tundros statybas. Ypač devintą dešimtį pradėjusios močiutės ir trijų dienų kūdikiai.

Tokio marazmo XXI amžiuje, prabėgus 65 metams po suktos, kaip ir dera bolševikams, Lietuvos okupacijos, gali išgirsti net iš valstybių vadovų. Nekalbant apie vietinius komunistus, išsiilgusius sovietinių privilegijų.