Turtingi, patyrę, bailūs ir žiopli

Šiai Seimo kadencijai buvo duoti auksiniai valdymo metai. Pinigų kaip šieno - ir ne tik iš Europos, bet ir iš kylančios Lietuvos ekonomikos.

Į Seimą kaip niekada buvo daug išrinkta milijonierių. Pagal jų pačių už didelius pinigus paskleistą teoriją tai turėjo reikšti, kad bus mažiau vagiama. Neva turtingam žmogui visko pakanka - jam nereikia kapstyti po valstybės iždo konteinerius.

Negalima teigti, kad valdžia - naujokų. Nors paskubomis sukurpta Darbo partija ir gavo daugiausiai balsų, tačiau šalia - ir socdemai, ir valstiečiai liaudininkai. Buvo ir socialliberalai, kol jų „darbiečiai„ neatsikratė.

Tačiau pinigų gausybė tik supriešino valdančiąją koaliciją. Visi norėjo būti geresni vienas už kitą dalindami pinigus ir rinkti taškus ateičiai. Paaiškėjo, kad - ne tik taškus, bet ir grynuosius sau į kišenę. Todėl visas jėgas jie metė ne reformas vykdyti, o postus dalinti ir perdalinti.

Į skutus supliuško mitas apie turtingųjų politikų sąžinę. O socdemų politinė patirtis nuėjo perniek dėl Algirdo Brazausko fobijų. Jis nedrįso nutraukti ryšių su Darbo partija ir suburti naują koaliciją.

Nors A.Brazauskas buvo ryžtingas, kai reikėjo prieš penkerius metus sugriauti Naujosios politikos koaliciją ir perimti Vyriausybės vairą iš Rolando Pakso.

Valstybėje kaip kirvarpų apgraužtoje troboje: kur dursi – ten pirštas sulįs.

Nors ne gėda Lietuvos daktarus ir pasauliui parodyti, atrodo, kad niekas šalyje nebesugeba gydyti.

Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga lyg iš dangaus nukritęs.

Jo buvimo poste tikslas - suteikti malonumą konservatoriams pažaisti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui, apie kurią jie šneka jau metus laiko, bet niekaip nesiryžta to padaryti.

Ž.Padaigos manymu, paimti dovanų aštuonis tūkstančius litų yra penkis kartus mažesnė blogybė nei 40 tūkst. litų. O gal net ir ne blogybė, o visai padoru.

Niekas šalyje negali užtikrinti, kad abiturientai sąžiningai išlaikytų egzaminus. Tai tiesiog neįmanoma. Ir latviai mat egzaminus pardavinėjo, ir lenkai.

Ir Rusijoje, ir Latvijoje prieš 11-12 metų žlugo bankai. Aišku, niekas nė piršto nepajudino, kad Lietuvoje to neįvyktų.

Juk mums būtinai reikia pakartoti kaimynų klaidas. Kuriam galui analizuoti svetimą patirtį? Geriau patiems prisikiaulinti iki ausų, o po to srėbti.

Aišku, srebia ne tie, kurie nesąmones krėtė. Moka tautiečiai, nuo kurių vis tolsta geresnio gyvenimo laikas.