Lygiai prieš šešerius metus, rugsėjo 21-ąją, netikėtai mirė filosofas, mąstytojas Leonidas Donskis. Šio iškilaus klaipėdiečio intelektualo atminimą uostamiestyje svarstoma įamžinti jo vardu pavadinant gatvę, parką, skverą arba taką. Bus įamžintas ir dar vienas Mažosios Lietuvos šviesuolis – politikas ir diplomatas Dovas Zaunius.

Vietoj komunarų – filosofas?

Idėja įamžinti L.Donskio atminimą Klaipėdoje tvyrojo jau kurį laiką.

Prieš kelis mėnesius uostamiesčio Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai buvo pateiktas siūlymas L.Donskio vardu pervadinti nedidelę Komunarų gatvelę.

Nors toks pavadinimas egzistuoja žemėlapiuose ir įvairiose nuorodose, tačiau jo nėra Registrų centre.

Komisijai šios mistinės, esamos nesamos gatvės pavadinimas pasirodė netinkamas, tad ją pasiūlyta pavadinti L.Donskio vardu.

Komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis atkreipė dėmesį, kad L.Donskis nusipelnė daugiau, nei suteikti jo vardą bevardei gatvei pramoniniame rajone.

Vicemerui antrino ir komisijos narys, istorikas Vasilijus Safronovas, pabrėžęs, kad L.Donskio vardu geriausiai būtų pavadinti kokią nors miesto viešą erdvę, nes jis buvo vieša asmenybė, veikė būtent viešojoje erdvėje.

Atsiklaus artimųjų nuomonės

Vienas variantų, nuskambėjusių vakarykščiame Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje, buvo šio filosofo vardu pavadinti Draugystės parką netoli Debreceno gatvės.

Kalbėta ir apie galimybę, kad Danės skveras arba takas, besidriekiantis nuo Pilies tilto iki Senosios Smiltynės perkėlos, taptų L.Donskio vardo skveru ar taku.

Kultūros skyriaus atstovai įpareigoti suderinti šiuos siūlymus su L.Donskio šeima, tuomet galutinį sprendimą dėl jo įamžinimo Klaipėdos tarybos posėdyje turėtų priimti miesto politikai.

O keistai "pakibusią" bevardę Komunarų gatvę, kurią pradžioje pasiūlyta pavadinti L.Donskio vardu, nuspręsta pavadinti Malūno tvenkinio gatve, nes tai būtų istoriškai teisinga, juolab šalia šios vietos kadaise yra buvę du tvenkiniai.

Zita Genienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prisimintas ir D.Zaunius

Vakarykščiame komisijos posėdyje kalbėta ir dėl kito iškilaus klaipėdiečio, Mažosios Lietuvos politiko bei diplomato D.Zauniaus atminimo įamžinimo Klaipėdoje.

Esą jo artimieji jau kadaise priekaištavo, kad tokio nusipelniusio asmens vardu Klaipėdoje lig šiol nepavadinta nė viena gatvė.

Tai būtų idealus variantas, tik būtų malonu, kad nereiktų laukti dar dešimtmetį.

"Ši istorija – "su barzda". Dar 2009 m. tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius skelbė, kad D.Zauniaus vardo gatvė mieste bus. Iki šiol jos nėra. Artėjant 100-mečiui (krašto prijungimo prie Lietuvos – A.D.), yra proga tą klausimą išspręsti", – kalbėjo V.Safronovas.

Posėdyje pasiūlyta Tauralaukyje esančią Arimų gatvę pervadinti D.Zauniaus vardu.

Šalia yra gatvių, pavadintų Mažosios Lietuvos miestelių vardais, tad greta atsirasianti D.Zauniaus gatvė labai derėtų.

"Tai būtų idealus variantas, tik būtų malonu, kad nereiktų laukti dar dešimtmetį", – pažymėjo kita Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narė, muziejaus istorikė Zita Genienė.

Kryžiai ir atminimo lenta

Prancūzų veiklą pasaulyje įamžinanti asociacija "Prancūzijos atmintis" dar vasarą kreipėsi į Klaipėdos universiteto vadovybę, prašydami leisti ant buvusių kareivinių, dabar universiteto pastato, pakabinti atminimo lentą, kad šiose patalpose 1920–1923 m. veikė XXI Alpių šaulių batalionas, turėjęs administruoti ir užtikrinti tvarką teritorijoje, atskirtoje nuo Vokietijos po Versalio sutarties.

Prieš kraštą perimant Lietuvai, jį trejus metus administravo prancūzai.

Šiam siūlymui turėtų pritarti miesto taryba, o universitetas apsisprendė, kad lenta galėtų kaboti ant centrinio pastato su laikrodžiu.

Pageidaujama lentą atidengti 2023 m. sausio 15 d., per oficialias Klaipėdos krašto aneksijos šimtmečio iškilmes, dalyvaujant oficialiems asmenims iš Prancūzijos.

Be to, Skulptūrų parke, buvusiose senosiose miesto kapinėse, norima pastatyti du kryžius čia palaidotiems prancūzams.

Vienas kryžius būtų skirtas dar XIX a. mirusiems ir čia palaidotiems 6 prancūzų belaisviams, o kitas – keturiems prancūzų kariams iš to paties Alpių šaulių bataliono.

Kariai mirė per tą trejų metų Klaipėdos krašto administravimo laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo ir amžinojo poilsio atgulė Klaipėdoje.

Šių kryžių įrengimui Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija vakar taip pat pritarė, belieka sulaukti miesto tarybos pritarimo.