Klaipėdos piliavietėje Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybai įteikta dalinio kovinė vėliava ir skiriamasis antsiuvas.

„Perimdama fuzilierių vardą, Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba įsipareigoja puoselėti šio pavadinimo simboliką: Sapiegos herbe ir šių dienų fuzilierių ženkle pavaizduota strėlė reiškia narsą ir ryžtą, dvigubas kryžius simbolizuoja dorybę, o inkaras žymi tarnybos priklausomybę Karinėms jūrų pajėgoms“, – teigiama pranešime.

Lietuvos kariuomenės fuzilierių ištakos siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, 1790 metų kovo 2 dieną buvo suformuotas Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos septynių fuzilierių regimentas – pulkas. Tuo metu generolas K. N. Sapiega buvo vienas labiausiai išsilavinusių aukšto rango karininkų, ketverių metų Seimo maršalka ir svarbus 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos gynėjas.

Pulkas, nors ir gyvavo trumpai – ketverius metus, – išsiskyrė kovodamas su Rusijos kariuomene, aktyviai dalyvavo generolo Tado Kosčiuškos sukilime.

Vytauto Didžioji karo muziejaus muziejininko, karo istoriko Arvydo Pociūno dėka atkurtos fuzilierių uniformos.

Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalionas vykdys uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos užduotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti tinkamą uosto funkcionalumą, nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui bei bendrų operacijų su NATO vykdymui.