Uošvis žentui - ne nagas

Lietuvos biurokratija negali be idealios valstybės, kur visi gyvenimo atvejai būtų surašyti į įstatymus, nurodančius, kokį veiksmą daryti yra uždrausta.

Gal tokią valstybę ir galima sukurti, jei ji gyvuotų kokį tūkstantį metų demokratijoje.

Tačiau per 16 metų sukurti ką nors panašaus neįmanoma.

Net Anglija, kuri įstatymų amžių skaičiuoja šimtmečiais, negali pasigirti, kad jau visas taisykles sukūrė.

Anglų teisėje galima rasti ir linksmų dalykų, pavyzdžiui, draudžiama antrajame namo aukšte laikyti begemotą.

Gal anglui tai reiškia, kad reikia saugoti namą nuo griūties, ir jis ne tik begemoto, bet ir meškos į antrą aukštą nepakels.

O Lietuvos biurokratui - nė motais. Jei negalima begemoto, tai jis užvilks į antrą aukštą dramblį. Kai ištiks nelaimė, aiškins, kad įstatymas draudė begemotą, o dramblio - ne.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Jonas Biržiškis prabilo apie galimybę atsistatydinti po to, kai leido savo žentui Rolandui Ragaišiui atstovauti konsorciumui, laimėjusiam 200 milijonų litų geležinkelininkų užsakymą iš Europos Sąjungos lėšų.

Iš anksto apsirūpinti, kad toks akibrokštas neįvyktų geležinkelininkų vadovui, sutrukdė dramblys antrajame aukšte.

Lietuvos valstybės tarnautojams draudžiama painioti viešuosius ir privačius interesus, o J.Biržiškis ne iš jų luomo. Jis „tik“ akcinės bendrovės generalinis direktorius.

Nesvarbu, kad bendrovė valstybinė ir milijonus pajamų uždirbanti.

Įstatymas paisyti viešųjų ir privačių interesų tokių viršininkų neįpareigoja. Nebent tik sąžinė, jei dar nepraėjo noras su ja gyventi.

Lietuvos biurokratijai vis dar knieti landžioti pro įstatymų spragas ir ieškoti kvailių.

J.Biržiškis tikino, kad nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teisės aktai nenumato draudimo juridiniam asmeniui, kurio vadovas yra svainystės ar giminystės ryšiais susijęs su perkančios organizacijos vadovu, dalyvauti tokios perkančios organizacijos rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Tačiau Europos Sąjungos biurokratai, nuo begemoto bėgdami, ant dramblio neužšoka.

Geležinkelininkų teisės subtilybės nesutrukdė ES biurokratams sustabdyti „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų finansavimą.

Net pagrasino pradėti bylą prieš Lietuvą.

To galėjo ir neįvykti, jei viešuosius pirkimus kontroliuojantys Lietuvos biurokratai būtų patys neleidę žentui su uošviu dalintis Europos paramos.

Jau niekas nebesužinos, kiek kam turėjo nukristi iš sunkaus 200 milijonų litų prigrūsto lagamino.