Pasigirdo nerimo signalų

Klaipėdos savivaldybė parengė lopšelio-darželio „Traukinukas“ „Boružėlės“ skyriaus (Danės g. 29) rekonstrukcijos projektą.

Pagal jį čia būtų padidintas vaikų vietų skaičius nuo 80 iki 190, įrengta 10 grupių vietoj dabar veikiančių 4, modernizuotas pavojingas, senas, sveikatai žalingas pastatas.

Kitaip tariant, miesto centre esantis darželis yra priešavarinės būklės, patalpose plinta pelėsis, tvyro drėgmė.

Tačiau projektą svarstant Regioninei architektūros tarybai (RAT), pasigirdo nepritarimo balsų dėl architektūrinių sprendimų.

Numatytos rekonstrukcijos vertė – 6,4 mln. eurų, iš jų net 5,2 mln. eurų sudaro ES finansavimas, kurį kilo grėsmė prarasti, jei projektas bus sustabdytas.

Darželio bendruomenė kreipėsi į visuomenę ir institucijas dėl kritinės situacijos.

„Tai – ne dizaino klausimas. Tai – mūsų vaikų sveikata ir jų teisė į saugią, švarią, vaikystei tinkamą aplinką. Mes nesutinkame, kad projektas būtų stabdomas dėl formalių estetikos diskusijų. Šis sprendimas turi būti ne apie pastatus, o apie žmones – apie vaikus“, – rašoma tėvų ir lopšelio-darželio administracijos rašte savivaldybei.

Tėvai kvietė RAT narius priimti atsakingą sprendimą, įvertinant ne tik architektūrinius, bet ir socialinius aspektus – ypač kai sprendžiamas klausimas tiesiogiai paliečia vaikus.

Pageidavimai: architektų bendruomenė ir darželio, esančio Danės g. 29, autorė išreiškė norą, kad būtų išsaugota kuo daugiau senojo pastato fragmentų. / I. Jurkuvienės nuotr.

Suteikti nepagrįsti lūkesčiai?

Klaipėdos RAT pirmininkė Vigilija Paulionienė teigė, kad pirmines išvadas komisijos nariai yra aptarę.

„Tačiau yra teisiniai dalykai, apie kuriuos niekas nekalba. Pagal galiojantį detalųjį planą, tie projektiniai pasiūlymai, kurie buvo viešinami, neatitinka to detaliojo plano. O tą detalųjį planą, kurį dabar rengia ir pagal kurį, tikėtina, galima būtų griauti buvusį darželio baseiną, tas detalusis planas yra nepatvirtintas. Tai reiškia, kad visuomenei galėjo būti suteikti nepagrįsti lūkesčiai“, – dėstė V. Paulionienė.

Ar Klaipėdos regiono architektūros tarybos sprendimai turėtų būti rekomendacinio pobūdžio, V. Paulionienė taip ir neatsakė.

Paklausus, kaip įsivaizduoja to darželio vaizdą po rekonstrukcijos, RAT pirmininkė tvirtino, kad taip, kaip dabar yra, palikti nereikėtų, bet būtų gerai išsaugoti daugiau senojo darželio fragmentų.

„Mes nesakome, kad projektas yra blogas, mes tik siūlome palikti truputį daugiau senojo pastato fragmentų ir užuominų. Ir tą padaryti tikrai galima, nes architektūroje tokių pavyzdžių yra“, – kalbėjo V. Paulionienė.

Arvydas Vaitkus / Vestos Jašinskaitės nuotr.

„Į mane nesikreipė“

Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius darželio pastatą Danės g. 29 projektavusi architektė Audra Žukauskaitė teigė neseniai sužinojusi, kad jos projektuotas statinys bus rekonstruojamas.

„Tik neseniai apie tai sužinojau. Į mane naujojo projekto autoriai nesikreipė, o pagal Architektų etikos kodeksą turėjo tai padaryti, turėjo supažindinti mane su nauju projektu ir pasiteirauti mano nuomonės. Tačiau visa projektavimo mašina buvo užsisukusi ir suvokiau, kad jau per vėlu ginti kažkokias savo autorines teises“, – kalbėjo A. Žukauskaitė.

Jos manymu, mieste vis dėlto turėtų būti inventorizuoti sovietmečio laikų statiniai.

Tikrai padarysiu viską, kad tas darželis būtų pastatytas.

Pasak architektės, tuo metu miestą kūrė daug talentingų architektų, skulptorių, vitražistų, kurie bendradarbiavo tarpusavyje, tuomet radosi terminas – klaipėdietiška architektūra.

„Kaip to laikmečio ženklas, pagrindinis darželio pastato tūris galėtų likti, nes konstrukcijos ten labai stiprios. Bet klausimą palieku spręsti Klaipėdos RAT, o šiaip žiūriu tolerantiškai, jei jiems visai netinka senas vaizdas, ką darysi“, – teigė A. Žukauskaitė.

Vis dėlto A. Žukauskaitė pripažino, kad naujojo projekto autorė jai skambino, tik ji pati esą nemačiusi prasmės aiškintis iki RAT posėdžio, nes buvo „pažeistas architekto etikos kodeksas, ignoruojant esamo pastato dar gyvą autorių“.

Rašte RAT A. Žukauskaitė rašė: „Pastato architektūrinės vertės nesureikšminu, kiekvienam gali atrodyti skirtingai, bet turėtume susitarti ir spręsti, ar mieste paliekame, saugome kai kuriuos sovietmečio pastatus ir ženklus, ar griauname ir naikiname.“

Savivaldybė darželio rekonstrukcijos projektą pradėjo dar 2022 m.

Prieš beveik metus projektuotojų įmonė „Progresyvūs projektai“ laimėjo viešąjį konkursą.

„Darželį sudaro du pastatai – vienas 1959 m. statybos, o kitas 1980 m. Pagal techninės apžiūros aktus, tie pastatai yra priešavarinės būklės. Buvusio baseino dalyje visur tvyro pelėsis. Mums buvo iškelta užduotis perstatyti darželį, rekonstruoti taip, kad iš keturių grupių atsirastų dešimt. Buvo priimtas sprendimas nugriauti tą darželio dalį, kur yra baseinas“, – pasakojo šio projekto vadovė Danutė Zubavičienė.

Dienraščio žiniomis, baseinas buvo uždarytas ir pertvarkytas į salę dar nepriklausomybės pradžioje.

Tačiau kai buvo priimtas sprendimas nugriauti tą statinio dalį, kuriame kažkada buvo baseinas, tada staiga ir kilo ažiotažas.

Pasikeitimai: po rekonstrukcijos darželis padidės ir bus tarsi atgręžtas į parko bei Dangės upės pusę. / Projektuotojų vizualizacija

Apkaltino kūrybos negerbimu

„Autoriaus sutikimo kaip ir nereikėjo, nes sprendimą griauti priėmė ne architektas, ne projektuotojas, o savininkas, šiuo atveju savivaldybė. Tačiau kūrybinės organizacijos tai interpretavo kitaip“, – teigė D. Zubavičienė.

Prieš dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, anot D. Zubavičienės, jos vadovaujama įmonė kruopščiai įvertino viską, kad nepažeistų kieno nors teisių, kultūros paveldo reikalavimų.

Bet staiga buvo iškeltas klausimas dėl 1980 m. statybos pastato tūrio išsaugojimo.

D. Zubavičienė teigė norėjusi pasikalbėti su statinio autore, tačiau pokalbis nepavyko.

„Autorė, išgirdusi, kad aš skambinu, su manimi net nekalbėjo. Buvau apkaltinta jos kūrybos negerbimu. Taip kolegos irgi neturėtų elgtis. Juolab jokio kūrybinio etikos pažeidimo mes nepadarėme. Tam tikrus simbolius ar statinio elementus išsaugosime. Mes juk ne pirmą darželį projektuojame“, – kalbėjo D. Zubavičienė.

Projektuotojus labiausiai stebino tai, kad viešame projekto svarstyme visuomenė nedalyvavo, Lietuvos architektų sąjungos atstovai taip pat nepasirodė.

Iš Kultūros paveldo departamento (KPD) taip pat niekas neatėjo nei į detaliojo plano, nei į pasiūlymų pristatymą.

„Buvo tik savivaldybės atstovai ir projekto rengėjai. Ir staiga po savaitės Architektų sąjunga atsiuntė raštą, nors puikiai žino, kad turi dalyvauti projektinių pasiūlymų svarstyme ir ten pateikti pastabas“, – tvirtino D. Zubavičienė.

Vietoj to, pasak D. Zubavičienės, Architektų sąjunga kreipėsi į Klaipėdos RAT, o KPD nederino detaliojo plano, vadovaudamasis ne savo išduotais reikalavimais, o raštu, kurio projekto rengėjams esą net nepateikė.

„Esu gimusi ir užaugusi sovietmečiu. Labai gerai pamenu tą laiką, į kurį sugrįžti nenorėčiau. Asmeniškai aš nesu už sovietinės architektūros simbolių saugojimą. Gerbiu kolegas, bet visai nenoriu, kad dėl okupacinio laikotarpio kūrinių būtume prievartaujami išsaugoti sovietmečio ženklus“, – pabrėžė D. Zubavičienė.

Pirmiausia – miesto poreikiai

Darželio Danės g. 29 rekonstrukcijos projektas metų gale turėtų būti suderintas, ir kitų metų pavasarį turėtų prasidėti statybos.

Savivaldybėje tuo klausimu vyko posėdis, tada į viešumą ir iškilo pamąstymai, kad yra norų išsaugoti sovietinių laikų statinį, o naujasis projektas esą nustelbtų senąjį.

Klaipėdos RAT narys Edmundas Benetis teigė žinantis šią problemą, girdėjo apie tai diskusiją ir tvirtino suprantąs senojo statinio autorius.

„Dabartiniai projektuotojai, manyčiau, pasielgė kiek neetiškai, nebendraudami su senojo statinio autoriais. Tai didžiausia bėda, kuri nutiko šiuo atveju. Kitas klausimas – tų statinių išliekamoji vertė. Nemačiau naujojo projekto, nežinau jo kokybės, bet pritarčiau sprendimui, kad būtų atsižvelgta į miesto poreikius“, – pabrėžė ilgametę patirtį turintis architektas E. Benetis.

Užsiminęs apie ginčus dėl darželio rekonstrukcijos, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, jog jį stebina kalbėjimai, kad sovietmečio pastatai pas mus dabar staiga tampa kultūros paveldo objektais.

„Tikrai esu už tai, kad kultūros objektai mieste atgytų. Pernai miestas prisidėjo, kad būtų sutvarkyti 29 senamiesčio pastatų fasadai. To niekada nėra buvę. Kalbant apie darželio renovaciją, suprantu, kad galima išsaugoti vitražus ir kai kurių senų sienų fragmentus, bet šiandien mums yra galimybė gauti daugiau nei 5 mln. eurų ES lėšų ir labai nežymia dalimi prisidedant pastatyti vaikų darželį, kurio taip reikia jaunoms šeimoms. Negi to atsisakysime? O paskui klausiame, kodėl jauni žmonės palieka Klaipėdą? Todėl ir palieka, nes negali gyventi oriai. Tikrai padarysiu viską, kad tas darželis būtų pastatytas“, – tvirtino meras.